Naujienos

Ketvirtadienį Kauno Vytauto Didžiojo universitete lankėsi užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Politikas visuomenei ir studentams skaitė pranešimą apie Lietuvos raidą, jos ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politiką, pirmininkavimą ES bei apskritai šiandienos geopolitinę situaciją.

Kelioms dešimtims klausytojų politikas iš pradžių papasakojo, kaip jo akimis atrodo 23 prabėgę Lietuvos nepriklausomybės metai. Nors šalis ir nepasiekė daugybės užsibrėžtų tikslų ir kol kas turi rimtų problemų su neįgyvendintais energetiniais projektais, tačiau yra lygiavertė partnerė su kitomis ES narėmis.

Pasak L. Linkevičiaus, ES ekonomika atsigauna, tačiau svarbu, kad valstybės narės bendromis pastangomis ir toliau užtikrintų ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą. ES turi parodyti savo piliečiams ir visam pasauliui, kad vykdo patikimą finansų ir ekonominę politiką, skatina augimą, siekia ES atvirumo bei visuomenės saugumo.

„Įvertinusi ES ekonominę padėtį, sėkmingai finansų krizę įveikusi Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai, dėmesį sutelks į tris pagrindinius tikslus – patikimos, augančios ir atviros Europos kūrimą“ - pasakojo L. Linkevičius.

Laikysis trijų taisyklių

Ministras susirinkusiems aptarė kiekvieną iš minėtų punktų.
Patikima Europa. Pastarųjų metų iššūkiai parodė, kad Europa privalo išmokti gyventi iš turimų išteklių ir vengti neatsakingo skolinimosi. Lietuva savo pavyzdžiu įrodė, kad atsakinga finansų politika yra pagrindas krizei suvaldyti. Pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva sieks, kad būtų vykdomi jau prisiimti įsipareigojimai.

ES ypač aktualus išlieka atsakingas viešųjų finansų valdymas, finansinio stabilumo stiprinimas. Tai būtina norint visiškai atkurti pasitikėjimą ES ekonomika. Lietuva sieks Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo, ypatingą dėmesį skiriant tolesniam Bankų sąjungos kūrimui bei efektyviam naujai sukurto ekonominio valdymo teisinio mechanizmo įgyvendinimui.

Auganti Europa. Nors Lietuvos ūkio augimas yra vienas didžiausių ES, bendras ES ekonomikos kilimas išlieka santūrus. Pasiremdama strategija „Europa 2020“, Europos semestro teikiamomis galimybėmis, Susitarimu dėl augimo ir darbo vietų kūrimo (angl. Compact for Growth and Jobs), Lietuva sieks tolimesnio ES Bendrosios rinkos stiprinimo, kad užtikrintų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, ypatingą dėmesį skiriant jaunimo užimtumo didinimui.

Didelis dėmesys bus skiriamas bendrosios rinkos valdymo ir bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo gerinimui. Europos ekonomikos augimui svarbiais išlieka skaitmeninė darbotvarkė, pramonės konkurencingumo didinimas, sąlygų smulkiam ir vidutiniam verslui gerinimas, mokslo tyrimų ir inovacijų klausimai, sutarimas dėl ilgalaikio ES biudžeto 2014–2020 m. Lietuva sieks progreso, kad būtų įgyvendinti ES įsipareigojimai 2014 m. baigti kurti energijos vidaus rinką bei užtikrinti, kad po 2015 m. jokia ES valstybė narė nebūtų atskirta nuo Europos energijos tinklų. Regioninės politikos srityje bus skiriama dėmesio tarpregioninio bendradarbiavimo stiprinimui, siekiant užtikrinti efektyvų Baltijos jūros regiono strategijos ir Dunojaus strategijos įgyvendinimą bei darnią regionų plėtrą.

Atvira Europa. Rinkų atvirumas, pasitikėjimu ir stabilumu grindžiamas bendradarbiavimas su kaimynais ir išorės partneriai yra esminės prielaidos plėtoti ekonominius, kultūrinius ir socialinius ryšius. Sieksime užtikrinti ES išorinės prekybos darbotvarkės tęstinumą, skatinant atvirą ir sąžiningą prekybą, ypač su svarbiausiomis ES strateginėmis partnerėmis, tokiomis kaip JAV ir Japonija. Toliau tęsime ES plėtros darbotvarkę, siekiant ekonominės gerovės, stabilumo ir regioninio saugumo. Kartu Lietuva sieks dar glaudesnės ES ir Rytų partnerių integracijos. Atsiverdama kaimynams ir pasauliui, ES neturi pamiršti, jog atvirumas įmanomas tik turint nepriekaištingai veikiantį ES sienų valdymą.

Tačiau dokumentuose sklandžiai išdėstyti tikslai, pasak L. Linkevičiaus, nėra lengvai pasiekiami. Ypač metu, kai pasaulis vis dar bando išsikapstyti iš ekonominio nuosmukio ir mažiau dėmesio skiria moralinėms vertybėms.

Neramina Ukraina

Kovos už vakarietišką demokratinės valstybės pavyzdžiu ministras įvardijo ES santykius su Ukraina. Tai, ar ši valstybė pasuks labiau į Rytus, ar į Vakarus, svarbu visam Senajam žemynui. Kad Ukraina turės rinktis arba draugystę ir verslo ryšius su ES, arba Rusijos prezidento Vladimiro Putino siūlomą Rusijos, Kazachstano bei Baltarusijos muitų junginį bei Eurazijos sąjungos viziją - neabejotina.

„Rusija turi labai įtikinančių ir viliojančių argumentų. Jie nusiunčia septynių milijardų dolerių sąskaitą už dujas ir pasako, kad prisijungus prie Muitų sąjungos kainos galėtų būti mažesnės. Europos Sąjunga tokių aiškiai matomų svertų turi mažiau“, - atviravo L. Linkevičius.

Kliūčių suartėti su Europa Ukrainai kyla ir dėl pačių ES politikų ir institucijų nesutarimų. Kai kurie Europos politikai griežtai laikosi nuomonės, kad kol iš kalėjimo nebus paleista buvusi šalies premjerė Julija Tymošenko ir daugiau nebebus politinio susidorojimo teismų, suartėjimo kalbos net būti negali.

„Žinoma, politiniai teismai nėra gerai. Tačiau kai pasveriu ant vienos rankos visą Ukrainą, o ant kitos - J. Tymošenko istoriją, suprantu, kad Ukrainos praradimas Europai būtų didelis pralaimėjimas, siūlau rinktis išsaugoti Ukrainą“, - kalbėjo ministras.

Priminė vertybes

Pasak politiko, jei Ukraina artimiausiu metu ir neįstos į ES, tačiau pasirinks Vakarų demokratijos ir ekonomikos kelią, tai bus didelis pasiekimas ir nauda.

„Šiuo metu kaip tik spaudžiame Ukrainą, kad pasirašytų su ES laisvos prekybos sutartį. Būtent dabar jiems ir teks rinktis pusę. Nes pasirašius sutartį su ES, nebus įmanoma įstoti į Muitų sąjungą, ir atvirkščiai“, - tikino L. Linkevičius.

Panaši kova dėl valstybių įtikinėjimo pasirinkti kelią vyksta ir dėl Baltarusijos su Azerbaidžanu. Abi šalys toli gražu nėra demokratiškos, tačiau svarbūs politiniai ir energetiniai žaidėjai artimoje ES aplinkoje.

Daug ES dėmesio sulaukia ir narėmis norinčios tapti Gruzija bei Armėnija. Pasak L. Linkevičiaus, šios šalys tikrai daug pasiekė, kad galėtų realiai siekti norimų tikslų.

„Kovos su korupcija galėtumėme pasimokyti iš Gruzijos. Aš pats prisimenu laikus, kai ten sankryžose stovėdavo po keturiasdešimt policininkų ir rinkdavo kyšius. Dabar to nebėra“, - pasakojo ministras.

L. Linkevičiaus dėmesio sulaukė ir ES narėmis norinčios tapti Balkanų valstybės. Čia daugiausia problemų turi Kosovas bei Bosnija ir Hercegovina. Kosovo iš savo įtakos nenori paleisti Serbija, o tarp ten gyvenančių serbų ir albanų visai neseniai buvo kilę keletas sunkiai suvaldomo smurto protrūkių. Nors pagaliau tiek Serbija, tiek Kosovas, atrodo, pasiekė politinį savo problemų sprendimą, ES kol kas neramiai stebi realią padėtį, kuri, greičiausiai, bet kurią akimirką gali vėl pablogėti.

Bosnijos ir Hercegovinos situacija taip pat nedžiugina, nes musulmonų ir serbų santykiai šioje valstybėje taip pat nėra idealūs.
Kalbėdamas apskritai apie ES politiką, L. Linkevičius apgailestavo, kad per daugiau nei du dešimtmečius jo politinės karjeros, dėmesys moralinėms, demokratinėms vertybėms menksta.

„Anksčiau dokumentuose vertybėms būdavo skiriami atskiri skyriai. Tačiau laikui bėgant ši dalis mažėjo ir trumpėjo, kol beveik visai neliko, gaila, kad taip atsitiko. Dėmesys vertybėms sumažėjo tragiškai“, - tvirtino ministras.

Linas Linkevičius – politikos, visuomenės veikėjas, LR užsienio reikalų ministras. 1997–2000 m. ir 2005–2011 m. ėjo LR nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pareigas LR misijoje prie NATO ir Vakarų Europos Sąjungoje, 2012 m. buvo LR nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Baltarusijos Respublikoje. 2012 m. gruodžio 7 d. paskirtas LR užsienio reikalų ministru.