Naujienos

Pernai gruodį Europos Sąjungos (ES) valstybių atstovai pasirašė Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijų steigimo sutartį. Lisabonos sutartis įsigalios 2009 m. sausio 1 d., jei visos ES valstybės narės iki to laiko bus įteikusios ratifikavimo dokumentus. Ką Lisabonos sutartis duos Lietuvos piliečiams? Kaip mes pajusime su sutarties įsigaliojimu susijusius pokyčius? Apie tai kalbėjomės su Lietuvos užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu.

Kuo svarbi Lisabonos sutartis ir kuo ji reikšminga Lietuvai?
Lisabonos sutartis žymi naują, brandų Europos Sąjungos raidos etapą. Su Lisabonos sutartimi Europa bus stipresnė, efektyvesnė ir demokratiškesnė, galės atviriau atsakyti į XXI a. iššūkius. To kartu su kitomis ES šalimis siekia ir Lietuva. Tik stipri, solidari ir vieninga ES galės užtikrinti geresnį Lietuvos interesų realizavimą.

Lisabonos sutartis yra tarsi kompromisinis dokumentas, priimtas vietoje Prancūzijos ir Nyderlandų blokuotos ES konstitucinės sutarties (Lietuva ją, beje, ratifikavo pirmoji...). Kuo Lisabonos sutartis skiriasi nuo ES konstitucinės sutarties?
Iš tiesų, Lisabonos sutartyje yra pakeitimų. Šie dokumentai skiriasi savo „išvaizda“, tačiau turiniu jie yra labai artimi vienas kitam.
Lisabonos sutarties turinys kito nedaug, bet yra reikšmingų pakeitimų mūsų šaliai svarbiose srityse, pavyzdžiui, išplėtota energetikos politika, sustiprintas nacionalinių parlamentų vaidmuo.
Skirtingai nei konstitucinėje sutartyje, į Lisabonos sutartį nebeįtrauktos nuostatos dėl bendrų simbolių, tokių kaip Europos himnas, vėliava, šūkis, Europos diena, pakeisti pačios sutarties ir atskirų pareigybių pavadinimai ir kt. Į sutartį neįtraukta Pagrindinių teisių chartija, nors pagal statusą ji yra teisiškai privaloma, o ES teisės viršenybės principas išdėstytas ne sutartyje, o deklaracijoje prie sutarties.
Kaip pamenate, konstitucinė sutartis turėjo pakeisti dabar galiojančias Europos Bendrijos sutartis - įsigaliojus konstitucinei sutarčiai, jos būtų netekusios galios. Tuo tarpu Lisabonos sutartis nepanaikina dabar galiojančių sutarčių, o tik keičia atskiras jų dalis.

Kaip Lisabonos sutarties įsigaliojimą pajus Lietuvos piliečiai? Ar ji sąlygos pokyčius, akivaizdžius visuomenei?
Lisabonos sutartimi sprendžiami Europos piliečiams, tarp jų - ir Lietuvos žmonėms, aktualūs klausimai, pavyzdžiui, visapusiškai atsispindi politinis pasiryžimas spręsti dvigubą uždavinį - kovoti su klimato kaita ir parengti tinkamą energetikos politiką.
Pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje į sutartį įtrauktas energetikos skirsnis, kuriame nustatomi šios srities Sąjungos politikos tikslai  - užtikrinti tinkamą energetikos rinkos veikimą, skatinti energijos tiekimą ir efektyvaus energijos naudojimo skatinimą bei naujų formų energijos ir atsinaujinančių energijos šaltinių paiešką.
Šioje sutartyje numatyta naujų būdų, kaip spręsti, pavyzdžiui, tarptautinės grėsmės visuomenės sveikatai, civilinės saugos problemas. Laisvė, teisingumas ir saugumas yra pagrindiniai Lisabonos sutarties prioritetai. Europos Sąjunga galės geriau kovoti su nusikalstamomis grupuotėmis, užsiimančiomis žmonių kontrabanda, skatinti ir remti nusikalstamumo užkardymo veiklą ir efektyviau veikti griaunant teroristų planus, įšaldant jų turtą. Sutartyje taip pat bus patvirtintas ES įsipareigojimas parengti bendrą imigracijos politiką.
Šios naujovės padės geriau įgyvendinti Europos Sąjungos politiką, kuria siekiama užtikrinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, gerinti užimtumo ir socialines sąlygas, didinti asmeninį ir kolektyvinį saugumą, skatinti kurti geresnę ir sveikesnę aplinką, plėtoti valstybių narių sanglaudą ir solidarumą bei mokslo ir technologijų pažangą, ir pagaliau gerinti savo galimybes veikti tarptautinėje arenoje.
Lisabonos sutartis leis greičiau ir skaidriau priimti sprendimus, bus daugiau demokratinės kontrolės, taip pat bus griežčiau prižiūrima, kad sprendimai būtų priimami reikiamu lygmeniu. Piliečiams bus aiškiau, kas už ką atsakingas ir kodėl Europos Sąjunga imasi vienų ar kitų veiksmų.
Šios sutarties naujovė taip pat yra europinė piliečių iniciatyva - vienas milijonas įvairių ES valstybių piliečių galės tiesiogiai reikalauti, kad Europos Komisija pasiūlytų ES kompetencijos srities iniciatyvą, kuria jie suinteresuoti.

Mūsų šaliai labai svarbus energetinio saugumo klausimas. Ar Lisabonos sutartis padės užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą?
Energetinis saugumas ir solidarumas buvo vieni pagrindinių klausimų, kuriuos kėlė Lietuva derybose dėl Lisabonos sutarties.
Galiu pasidžiaugti, kad į Lietuvos siūlymus buvo atsižvelgta ir jie atsispindi sutartyje. Joje numatyta, kad, esant tam tikrų produktų, ypač energetikos srityje, tiekimo sutrikimams, Sąjungos šalys veikia solidariai. Kaip minėjau, sutartyje yra ir naujas energetikos politikai skirtas straipsnis, kuriame kartu su kitais esminiais politikos principais, minimas ir solidarumas. Be to, šiame straipsnyje numatytas siekis sujungti visus ES šalių energetinius tinklus į bendrą ir darnią sistemą.

Kartais pajuokaujama, kad anksčiau dėl daugelio sprendimų tekdavo dairytis į Maskvą, o dabar - į Briuselį. Ar naujoji sutartis padės išvengti pernelyg didelės centralizacijos, ribojančios ES narių savarankiškumą, grėsmės?
Veikiausiai Lisabonos sutarties įsigaliojimas prisidės ir prie ES šalių solidarumo įvairių iššūkių (tarptautinio nusikalstamumo, terorizmo, nelegalios migracijos, klimato kaitos ir t. t.) akivaizdoje?
Iš tiesų, būtent atsižvelgiant į šiuos iššūkius Lisabonos sutartyje nustatoma, kad Sąjunga ir jos valstybės narės veiks kartu ir solidariai, jeigu kuri nors viena valstybė narė taps teroristinio išpuolio taikiniu ar nukentės nuo energetinės krizės, stichinės nelaimės ar žmogaus sukeltos katastrofos.
Stiprinamas ES šalių bendradarbiavimas kovoje su tarptautiniu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, nelegalia migracija, numatomas greitesnis ir lengvesnis sprendimų priėmimas šiose srityse.
Neabejoju, kad tokios nuostatos visiškai atitinka Lietuvos nacionalinius interesus.

Kaip manote, ar Lisabonos sutartis įsigalios numatytu laiku - kitų metų sausio 1 dieną? O gal yra požymių, jog viena ar kelios ES valstybės blokuos šią sutartį, kaip blokavo konstitucinės sutarties priėmimą?
Tikimės, kad ratifikavimas vyks sklandžiai, o sutartis įsigalios 2009 metų sausio pirmą dieną. Šiuo metu Lisabonos sutartį jau ratifikavo 6 šalys (Vengrija, Slovėnija, Malta, Rumunija, Prancūzija, Bulgarija). Tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis dar bent kelios šalys ratifikuos dokumentą.
Visos šalys sutartį ketina ratifikuoti parlamentuose, išskyrus Airiją, kuri birželio mėnesį ketina rengti referendumą dėl sutarties ratifikavimo.
Lietuva jau pradėjo ratifikavimo procedūras. Šiuo metu Lisabonos sutarties ratifikavimo klausimai aptariami visuose Seimo komitetuose, preliminari svarstymo Seimo plenariniame posėdyje data - balandžio 24 diena, o įstatymo priėmimas - gegužės pradžioje.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi VL žurnalistas
 Manvydas Vitkūnas