Naujienos

Per JAV Lietuvių telkinius ,,žygiuoja” Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės Nepriklausomybės minėjimo diena. Ji pažymima visur, kur gyvena lietuviai. Gražiai šią dieną paminėjo ir viena didžiausių JAV LB apylinkių – Lemont lietuviai. Visus atėjusiuosius į minėjimą grojimu pasitiko dūdų orkestras ,,Gintaras” (Vytautas Jurevičius). Gausiai susirinkę Pasaulio lietuvių centre tautiečiai, pakviesti šios apylinkės pirmininko Rimanto Dirvonio, šventę pradėjo giedodami JAV ir Lietuvos Respublikos himnus (solistė – Praurimė Ragienė). Tylos minute buvo pagerbti žuvusieji už mūsų laisvę. Invokaciją perskaitė kun. Gediminas Jankūnas.

Minėjimo vedėja Dalia Sokienė perskaityti Nepriklausomybės paskelbimo ir Valstybės Atkūrimo aktų į sceną pakvietė Lemont Maironio lituanistinės mokyklos mokinius Liją Kulytę Hoffman ir Mantą Kisielių.

Sveikinimus Vasario 16-osios proga atsiuntė Lietuvos Respublikos (LR) prezidentė Dalia Grybauskaitė (perskaitė D. Sokienė) ir JAV prezidentas Barack Obama (skaitė Vytas Čuplinskas). Žodžiu su gražia ir svarbia mūsų valstybės švente pasveikino susirinkusius LR generalinė konsulė Čikagoje Skaistė Aniulienė.

Šventės rengėjai pagrindiniu kalbėtoju pakvietė profesorių dr. Algirdą Antaną Avižienį iš California. Kalbėtojas savo pranešime bandė pažvelgti į ateitį – kokia bus Lietuva 2018 metais, švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį. Profesorius įsitikinęs, jog nepaisant, kad šiandieninėje Lietuvoje dar jaučiamas sovietinis palikimas, kad mūsų šalį vis dar bando įtakoti Rusija, kad nemažai žmonių išvyksta gyventi į užsienį, Lietuvos laukia graži ateitis. ,,Kas išgelbės Lietuvą?” – kėlė klausimą pranešėjas. Jo manymu yra trys uždaviniai, kuriuos reikia visų pirma spręsti:

1. Pilietinės visuomenės kūrimas, jaunimo organizacijų stiprinimas.

2. Švietimo sistemos, ypač aukštojo mokslo, tobulinimas.

3. Ryšių su pasaulio lietuviais tobulinimas.

Pranešėjo manymu, išsprendus šiuos tris uždavinius, Lietuvos valstybė sėkmingai sulauks savo Nepriklausomybės šimtmečio datos. 

Optimistinė pranešėjo kalba buvo sutikta plojimais.

Kokia gi šventė be dovanų? Kaip ir kasmet, šiais metais pinigines dovanas teikė Lietuvių Fondas. Fondo tarybos pirmininkas Rimantas Griškelis pakvietė į sceną Lemonto apylinkėje esančių mokyklų – Maironio lituanistinės mokyklos, ,,Rasos” lituanistinės mokyklos, Pipirų ratelio, ,,Žiburėlio” Montessori mokyklėlės – vadoves ir įteikė jų vadovaujamoms mokykloms Fondo paramos čekius (Čikagos lituanistinei mokyklai čekis buvo įteiktas vasario 13 d. mokykloje vykusiame  Vasario 16-osios minėjime).

Po neilgos pertraukos muzikinę programą atliko Lietuvių Operos choras (vadovė Jūratė Grabliauskienė) ir solistė Nida Grigalavičiūtė (akompanavo Lisa Kristina). Lietuvių Operos choras vertas pagyrimų. Pajaunėjęs balsais, įvaldęs naują repertuarą, gražiai skambantis jis teikia viltį, kad Lietuvių Opera savo pasirodymais dar ilgai džiugins muzikos mylėtojus.

Minėjimas buvo baigtas visiems kartu giedant ,,Lietuva brangi”.

Po minėjimo teko dalyvauti pokalbyje su prof. A. A. Avižieniu, kuris vyko Vydūno kambaryje PLC. Pokalbis daugiausia ,,sukosi” apie aukštąsias mokyklas Lietuvoje. Smagu buvo klausytis profesoriaus, kuris, gyvendamas Lietuvoje, nebuvo eiliniu jos gyvenimo stebėtoju. A. A. Avižienis buvo Lietuvos Mokslo tarybos narys ir dalyvavo darbo grupėje, 1990–1991 m. parengusioje LR Mokslo ir studijų įstatymo projektą. 1990 m. jis buvo išrinktas pirmuoju atkurtojo VDU rektoriumi. 2002 m. – Kauno miesto Savivaldybės Tarybos nariu ir buvo Kauno miesto plėtros ir ekologijos komiteto pirmininku. Šios ir daugybė kitų pareigų leido profesoriui tiesiogiai prisiliesti prie Lietuvos gyvenimo. Džiugina jo optimizmas, pasitikėjimas jaunąja Lietuvos karta. Per visą pokalbį neišgirdau jokios nusivylimo Lietuva gaidelės, kaip dažnai mūsuose būna. Kaip ir daugelis šio susitikimo dalyvių pritariu optimistinei A. A. Avižienio nuostatai ir tikiu, kad Lietuvos Nepriklausomybės 100-metį minėsime dar labiau sustiprėję.

Laima APANAVIČIENĖ