Naujienos

Be tarptautinių ambicijų valstybė tebus pasaulio užkampis.Prezidentas Valdas Adamkus savo pastarąjį vizitą į JAV pavadino labai sėkmingu. Lietuvos vadovą priėmė prezidentas George'as W.Bushas ir valstybės sekretorė Condoleezza Rice. V.Adamkus taip pat susitiko su viceprezidentu Richardu Cheney, JAV atstovų rūmų pirmininke Nancy Pelosi, šios šalies Krašto saugumo departamento sekretoriumi Michaeliu Chertoffu, energetikos sekretoriumi Samueliu Bodmanu ir kitais pareigūnais bei senatoriais. Visuose šiuose susitikimuose mūsų šalies vadovą lydėjo užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Ką Lietuvos diplomatijai pavyko nuveikti Vašingtone? Kokios naudos mūsų šaliai gali duoti pastangos būti vienai regiono lyderių?

Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su užsienio reikalų ministru P.Vaitiekūnu.

* * *

- Prezidentas V.Adamkus Vašingtone lankosi palyginti dažnai. Tad kuo šis vizitas ypatingas, kad taip giriamasi? Gal tai tik įprasta diplomatų gudrybė – norima priimti už esama?

- Ne, tai iš tiesų buvo nepaprastai turiningas vizitas. Šį vizitą apibūdinčiau taip: padaryta viskas, kas įmanoma, ir net truputį daugiau, nei įmanoma.

- Vis dėlto kokią realią reikšmę Lietuvos ateičiai gali turėti mandagūs dviejų prezidentų pokalbiai Vašingtone?

- JAV pareigūnai puikiai informuoti apie problemas, kurios dabar labiausiai rūpi Lietuvai.

Buvo kalbama apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą ir tolesnes branduolinės energetikos perspektyvas mūsų šalyje, naftos tiekimą „Mažeikių naftai“ bei ES energetikos politikos koordinavimą, Baltijos valstybių energetinį bendradarbiavimą su Lenkija bei Švedija ir dujų tiekimo alternatyvas, taip pat dujotiekio Baltijos jūros dugnu tiesimą.

Vyko intensyvus dialogas ir tokiomis temomis kaip Gruzijos, Ukrainos, Moldovos ir Baltarusijos santykiai su Rusija. Itin daug dėmesio skyrėme vizų Lietuvos piliečiams atsisakymo problemai.

- Apie vizų panaikinimą kalbama jau seniai, o JAV konsulai kaip tyčiojosi iš Lietuvos piliečių JAV ambasadoje Vilniuje, taip ir tyčiojasi – net būsimieji jūrininkai dėl to negalėjo atlikti praktikos Amerikoje. Tad kokia nauda iš tų mandagių pasikalbėjimų aukščiausiu lygiu, jeigu JAV apačiose niekas nesikeičia?

- Nors JAV pareigūnai konkrečių pažadų mums nedavė, jie suprato mūsų siekius, ir neabejoju, kad atsižvelgs į Lietuvos pageidavimus.

- Po susitikimo su JAV prezidentu G.W.Bushu Lietuvos vadovas kritiškai pakomentavo išvakarėse Miunchene pasakytą Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbą, kuri priminė šaltojo karo laikus. Tuo tarpu JAV prezidentas tylėjo. Kodėl?

- Vilnius – arčiau Maskvos nei Vašingtonas. JAV labai domėjosi mūsų nedidelės valstybės patirtimi bendraujant su didele Rusija.

- Ar agresyvi Rusijos prezidento V.Putino retorika nesuteikė Lietuvai puikios progos atkreipti Vašingtono dėmesį į tai, kaip Maskva, naudodamasi energetikos korta, šantažuoja Lietuvą ir net grasina niekada neatnaujinti naftos tiekimo mūsų šaliai naftotiekiu?

- „Mažeikių naftos“ problemos Vašingtone buvo aptarinėjamos, bet nekalbėjome apie tai, kad rusai ketina neatnaujinti naftos tiekimo naftotiekiu.

Jokių oficialių Rusijos pareiškimų šiuo klausimu nėra, todėl ir komentuoti tokias kalbas būtų dar per anksti.

Galiu tik pasakyti, kad amerikiečiai labai įdėmiai klausėsi, ką Lietuvos prezidentas kalbėjo apie Rusijos energetinę politiką.

- Tačiau Lietuva anaiptol ne visuomet girdima Vakaruose. Gal Vašingtone geriau supranta mūsų šalies padėtį nei kai kuriose ES sostinėse?

- Mes esame Vakarų civilizacijos dalis. Aišku, ši civilizacija nėra vientisa, tačiau mums būdingos bendros vertybės.

Vienos didelės Azijos valstybės vadovas pareiškė: „Mes nesikišame į kitų šalių vidaus reikalus“.

Tai reiškia, kad ta valstybė niekada nepateikia nepatogių klausimų – dėl žmogaus teisių, demokratijos būklės. Tokiu atveju daug lengviau plėtoti prekybos ryšius, pasirūpinti savo ekonominiais interesais.

Vakarų civilizacijos valstybės netyli net ir tada, kai patogiau patylėti, todėl kartais tai susilpnina jų įtaką. Nutylint nepatogius klausimus galima turėti trumpalaikės naudos, bet būtent tokia politika ir išbalansuoja pasaulį.

Istorijoje gausu pavyzdžių, kuo tai baigiasi. Jei politika grindžiama tik interesais, o ne vertybėmis, neišvengiamai kyla globali konfrontacija.

Kitaip ir būti negali, nes interesai anksčiau ar vėliau susikerta. Kas šiandien draugas, rytoj, žiūrėk, jau priešas. Tik vertybėmis grindžiama politika gali įveikti šį konfrontacijos ratą.

- Bet Vakarų šalys anaiptol nėra vieningos. Susidaro įspūdis, kad, pavyzdžiui, Prancūzija kartais labiau kritikuoja Vašingtoną nei kai kuriuos nedemokratinius režimus.

- Tai ne vertybiniai prieštaravimai. Ginčijamasi ne dėl to, ką reikia daryti, o tik dėl būdų, kaip daryti.

Tai galima palyginti su konkurencija tarp žaidėjų, kurie žaidžia toje pačioje komandoje. Kiekvienas stengiasi pats įmušti įvartį, bet kojos draugui niekada nepakiša.

- Ką Vašingtone kalbėjote apie Rusijos santykius su Baltarusija, Ukraina, Gruzija ir Moldova?

- Aiškinome, ko mes siekiame Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje. Pirmiausia mokame mūsų moralinę skolą. Kažkada mus drąsiai rėmė kai kurios mažos Europos valstybės. Dabar atėjo eilė mums padėti tiems, kurie dar tik pradeda eiti mūsų jau pramintu keliu.

Lietuva šias šalis gerai pažįsta. Todėl tai – niša mūsų tarptautinei veiklai. Kartu kuriame ir geresnes sąlygas Lietuvos verslui šiame regione.

Anksčiau ES kaimynystės politika buvo orientuota tiktai Pietų kryptimi. Dabar iš dalies ir Lietuvos pastangomis trečdalis šios politikos resursų nukreipta į Rytus.

- Bet Lietuvoje girdėti skeptiškų balsų, kad mūsų šalis per daug dėmesio skiria buvusios SSRS respublikoms. Gal teisi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, teigdama, kad Lietuva per daug stengiasi draugauti su „ubagais“, bet pamiršta, jog šaliai svarbiausia turėti kuo daugiau draugų ES sostinėse?

- Nereikia dalyti politikos į dvi dalis. Yra tik šalies interesus atitinkanti bendra Lietuvos užsienio politika.

Tačiau džiaugiuosi kritika, nes valstybei reikia ir variklio, ir stabdžių. Kritikai padeda pasitikrinti, ar kur nors posūkyje mūsų mašinos neužneš.

Vis dėlto nemanau, kad mūsų politika stokoja balanso. Veikiame ir Rytų, ir Vakarų kryptimis.

Priminsiu, kad mano kolegos vidaus reikalų ministro Raimondo Šukio iniciatyva Lietuva sutelkė dešimt ES naujųjų narių ir pavyko išsikovoti, kad nebūtų atidėta mūsų narystė Šengeno erdvėje.

Didelis Lietuvos laimėjimas, kad Baltijos šalių energetinė izoliacija nuo ES tapo svarbiu visos Bendrijos energetinės politikos klausimu.

Apie Lietuvos politinį aktyvumą ES daug pasako ir tai, kad būtent mūsų šalyje nuspręsta įkurti Lyčių lygybės institutą.

- Vis tiek net daugybei patriotiškai nusiteikusių Lietuvos piliečių atrodo, kad mūsų ambicijos būti regiono lydere – nerealios. Ar nevertėtų labiau rūpintis, kaip spręsti konkrečias šalies problemas?

- Manau, turėtume tik džiaugtis, kad dar turime ambicijų ką nors reikšti. Galbūt tai paskutinės mūsų ambicijos, nes yra scenarijų, pagal kuriuos mes tapsime tik ES provincija, nors ir paauksuota, bet be jokių iniciatyvų.

Vieni nori matyti savo šalį garvežio ratais, kiti – paauksuoto vagono rankena. Man patinka, kad Lietuvoje dar yra žmonių, kurie skatina mūsų užsienio politikos ambicijas. Tai suteikia tautai gyvybės, noro veikti.

Kita vertus, Lietuva bus daug saugesnė, jei šalia mūsų esančios valstybės vadovausis tomis pačiomis vertybėmis. Tai yra susiję ir su ekonominiu bendradarbiavimu. Todėl neteisinga manyti, kad dėl dėmesio Ukrainai, Gruzijai ar Moldovai nukenčia praktiniai Lietuvos interesai. Demokratija skatina ekonominę pažangą.

Pavyzdžiui, Baltarusija. Natūralu, kad artimiausi kaimynai yra ir patogiausi verslo partneriai. Bet kapitalas eina ten, kur negresia, kad bus konfiskuojami automobiliai. Todėl taip svarbu skatinti demokratiją.

- Gal mūsų ekonominiams ryšiams su Baltarusija atsivers naujų galimybių, kai šios diktatorius Aleksandras Lukašenka prabilo apie tai, kad nori stovėti abiem kojomis – remtis ir Vakarais, o ne tik Rusija?

- Apie Baltarusiją buvo kalbama beveik visuose susitikimuose JAV. Bendraudama su Baltarusija Lietuva nėra vienišas žaidėjas. Reikia tartis su partneriais tiek ES sostinėse, tiek Vašingtone.

Atidžiai stebime situaciją Baltarusijoje ir modeliuojame galimą įvykių raidą. Savo požiūrį perteikiame mūsų partneriams.

Taip mūsų žodis tampa svarbus kuriant bendrą ES ir NATO politiką Baltarusijoje.

Valdas Bartasevičius