Naujienos

Artėjant vasarai, turizmo rinkoje jaučiamas aktyvus pagyvėjimas, mat paskutiniai pavasario mėnesiai – turizmo organizatoriams pats darbymetis, nes šiuo metu aktyviausiai planuojamos atostogos ir perkamos kelionės. Nieko jau nestebina tai, kad lietuviai būriais „nutupia“ Egipto ar Turkijos paplūdimiuose, bet vis dažniau egzotiškų įspūdžių trokštantys tautiečiai patraukia į kur kas egzotiškesnes šalis.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija specialiame sąraše pateikia šalis, į kurias vykti nerekomenduojama. Pavojingiausiomis valstybėmis laikomos Afganistanas, Dramblio Kaulo Krantas, Sudanas ir Irakas. Taip pat pateikiamas ir 35 šalių sąrašas, į kurias nuo kelionių taip pat rekomenduojama susilaikyti. Tarp šių šalių minima: Ruanda, Čadas, Nigeris, Pakistanas, Palestina, Somalis, Sirija, Nigerija, Nepalas, Indija ir Saudo Arabija.

Rekomendacijos nėra draudimas

Apie tai, kaip dažnai atnaujinamas valstybių, į kurias vykti nepatartina, sąrašas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Vytautas Pinkus sakė: „Jei nėra jokių pokyčių, sąrašas atnaujinamas kas tris mėnesius, esant kokiems nors neramumams – dažniau. Jei nutinka koks nors įvykis, į kurį reikia reaguoti, nedelsiant tariamasi su kitomis institucijomis, domimasi kitų šalių turima informacija ir pateikiamos rekomendacijos. Noriu atkreipti dėmesį į tai, jog tai rekomendacijos, juk negalime riboti žmonių laisvės keliauti. Prieš išvykdami į valstybes, kurios minimos sąraše, žmonės turėtų rimtai pasiruošti.“

Pasak pašnekovo, šalyse, į kurias vykti nerekomenduojama, pavojų būna labai įvairių: „Kiekviena šalis savita, ir kartais būna saugiausia viešėti sostinėje ir nevykti į šalies provinciją, o kartais kaip tik atvirkščiai – kai kilo neramumų Tailando sostinėje, turistų pamėgtuose kurortuose buvo saugu“, – sakė V. Pinkus.

Pagalba bet kuriame ES konsulate

Anot pašnekovo, ištikus nelaimei, būtiną konsulinę pagalbą Lietuvos piliečiams gali suteikti Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga, jei šalyje, kurioje nutiko nelaimė, Lietuvos diplomatinės įstaigos nėra, pagalbos galima kreiptis į LR garbės konsulą ar bet kurios kitos Europos Sąjungos šalies diplomatinę atstovybę.

Prieš keletą metų spauda rašė apie moterį, kuri nuvyko į Indiją ir ten buvo pavogti jos dokumentai, o pati nukentėjusioji net tris mėnesius praleido kalėjime. Apie žmones, kurie ryžtasi keliauti savarankiškai ir nepatiki savo būsimos kelionės jokiai agentūrai, pašnekovas sakė: „Tikriausiai tuo metu Indijoje Lietuvos atstovybės dar nebuvo, dabar jau yra. Lietuvos piliečių kelionių geografija yra labai plati, ir patekus į bėdą reikia bandyti susisiekti su konsulu arba bet kurios kitos ES šalies konsulu. Protinga būtų atsižvelgti į tam tikrus kultūrinius niuansus, kalbas ir kreiptis į, pavyzdžiui, kaimyninių šalių atstovybes“, – kalbėjo V. Pinkus.

Ministerijos atstovo teigimu, yra keletas tarptautinių susitarimų, kurie taip pat skirti padėti į bėdą patekusiems tautiečiams: „Dėl pagalbos lietuviams Afrikos šalyse yra susitarta su Lenkija, o Vengrija konsulinės pagalbos klausimais mums atstovauja dar dešimtyje šalių“, – teigė pašnekovas.

Konsulato pagalba nemokama

Ministerijos atstovas patikino, jog ministerijos suteikiama pagalba yra nemokama. „Pasitaiko atvejų, kai iš pavojingų zonų žmones gelbsti net kelių valstybių tarnybos. Čia galima prisiminti Libano ir Gruzijos įvykius. Kilus neramumams Libane, kuriame neturime savo konsulato, mūsų žmonių išvežimu rūpinosi Vokietija, Prancūzija ir Čekija. Kai kilo neramumai Gruzijoje, mes evakuodami savo piliečius išvežėme ir keletą užsieniečių ir jokios sąskaitos užsienio valstybėms už tai nepateikėme.“

Vykstantiems į šalis, esančias rekomendaciniame sąraše, pasak ministerijos atstovo, reiktų pasidomėti, kokia politinė situacija, iš anksto pasirūpinti kontaktais, kuriais būtų galima pasinaudoti nelaimės atveju, pasidomėti, kokios atstovybės yra toje šalyje, nes konsulatai nebūtinai būna įsikūrę sostinėje.

„Žinoma, nereikėtų įsivaizduoti, jog konsulato darbuotojai gali jus surasti džiunglėse, kaip rodoma filmuose. Konsulatų darbo specifika taip pat apibrėžta, bet visuomet svarbiausia, kad žmogus pagalbos sulauktų laiku. Nevertėtų pamiršti ir tokių praktiškų saugumo priemonių, kaip antra asmens dokumento kopija. Patartina turėti pasą ir asmens tapatybės kortelę, nors yra šalių, kuriose ji negalioja, toks dokumentas turėtų pagreitinti kitų kelionės dokumentų tvarkymą. Be to, nepatartina pasikliauti vien sėkme, reikia ir apdairumo“, – kalbėjo V. Pinkus.

Pietų Amerikoje – 100 kalinčių lietuvių

Ministerijos atstovas paminėjo dar vieną opią problemą, kai mūsų tautiečiai už rimtus nusikaltimus patenka į įkalinimo įstaigas pavojingomis laikomose šalyse. „Šiuo metu Pietų Amerikoje yra apie šimtas lietuvių, kurie kaltinami narkotikų platinimu. Neaišku, ar jie prieš išvykdami žinojo, ar ne, kad taps vadinamaisiais „kurjeriais“, bet faktas, kad jie yra sulaikyti. Tokiu atveju pagalbą suteikti sunkiau. Žiūrima, kad kalėjimo sąlygos būtų patenkinamos, ir nors šeimos Lietuvoje nerimauja, padėtis gana kebli.“ Pašnekovas patikino, jog mažai Lietuvai tai didelis skaičius, mat į šias šalis lietuviai vyksta retokai, ir tikrai keista, kai tiek daug tapo įkliuvusiais nusikaltimų bendrininkais.“

V. Pinkaus teigimu, pasitaiko atvejų, kai žmonės patys save stumia į pavojų: „Neramumų Gruzijoje metu, kol bandėme kuo greičiau evakuoti žmones, viena jaunuolių grupė iš Lietuvos atskrido nepaisydami įspėjimų ir sugebėjo atsidurti už karo veiksmų zonos. Laimei, viskas baigėsi laimingai, ir jie, nusigavę į Turkiją, grįžo namo, tačiau artimieji priekaištavo ministerijai, jog pagalba nebuvo tokia operatyvi, kaip tikėtasi. Darbą Gruzijoje palengvino tai, kad dauguma lietuvių toje šalyje buvo savanoriškai užsiregistravę konsulate, o mobiliojo ryšio bendrovės pagal duomenis apie abonentų buvimo vietą siuntė specialias trumpąsias žinutes su svarbia informacija.“

Egzotiški kraštai nuo seno vilioja keliautojus, tad, kaip minėjo ministerijos atstovas, rekomendacija nėra draudimas, bet savo saugumu pasirūpinti verta kiekvienam. Daugiau informacijos apie konsulinę pagalbą galite rasti čia.

Indrė VAINALAVIČIŪTĖ