Naujienos

Filmų peržiūros, pažintis su Maurice‘o Merleau-Ponty kūno filosofija, prancūziška komedija pagal modernią pjesę – tokius renginius Kaune šiemet siūlo tradicinis Frankofonijos mėnuo.

Nesieja su prancūzišku vynu

„Klysta tie, kurie, išgirdę žodį „frankofonija“ iškart susimąsto apie Eifelio bokštą Paryžiuje arba prancūzišką sūrį ir vyną. Priminsiu, kad beveik 30 pasaulio šalių prancūzų yra oficiali valstybinė arba viena valstybinių kalbų. Ši kalba yra gimtoji ne tik tam tikram procentui europiečių, bet ir daliai Afrikos, Kanados gyventojų. O Frankofonijos organizacija vienija šalis ir regionus, kurių nacionalinė kalba yra prancūzų arba kur ši kalba yra paplitusi“, – terminus paaiškino Robert'o Schumano centro Kaune prezidentė, Kauno technologijos universiteto docentė Birutė Strakšienė.

Į 10 kovo mėnesį vyksiančių renginių, skirtų pristatyti prancūziškai kalbančių šalių istoriją, politinį gyvenimą, filosofiją, literatūrą, dailę, teatrą, kviečiami ne tik frankofonai – mokantys prancūzų kalbą, besidomintys prancūzakalbių šalių kultūra ir istorija, bet ir nemokantieji prancūzų kalbos. Renginiai vyks lietuvių arba abiem kalbomis.

Vienintelis tikriesiems frankofonams skiriamas renginys – pagal šiuolaikinės prancūzų autorės Noëlle Renaude knygą „Žiemos fikcija“ prancūzų pastatyta komedija „Madame Ka“. Su Vilniuje veikiančia prancūzakalbe trupe CLEF ją pastatė prancūzų teatro ir televizijos aktorė Caroline Paliulis.

Meno ir kūno ryšys

Tradiciškai vienu Frankofonijos mėnesio akcentų taps filosofo Tomo Sodeikos paskaita.

„T.Sodeika – akademinio jaunimo mėgstamas lektorius, jo paskaitos visuomet suburia dideles auditorijas. Šį kartą Kauno visuomenei jis pristatys Prancūzijoje šalia Jeano-Paul‘o Sartre‘o statomo, tačiau lietuviams dar mažai žinomo Maurice‘o Merleau-Ponty“, – renginį anonsavo B.Strakšienė.

Paskaitoje intriguojančiu pavadinimu „Maurice‘o Merleau-Ponty kūno filosofija“, sekant garsaus XX a. filosofo mintimis, bus keliami klausimai, kokį vaidmenį meninės kūrybos procese atlieka kūnas, kaip kūniškoji patirtis veikia menininko žvilgsnį ir kokią įtaką tai turi meninės kūrybos procesui; ar savojo kūno analizė gali padėti suprasti meninės kūrybos procesą, ir priešingai – ar meninė kūryba padeda suvokti savąjį kūną.

Dailės dienoje šiemet bus pristatyti didieji prancūzų impresionistai, rodomas dokumentinis filmas apie d‘Orsay muziejų, kuriame saugoma viena didžiausių pasaulyje impresionistinių ir poimpresionistinių skulptūros, tapybos darbų kolekcija.

Istoriniam atminimui skirta Jaunimo diena, kai studentams – lietuviams ir prancūzakalbiams – bus siūloma aplankyti IX forto muziejų ir prisiminti čia nužudytus per 800 Prancūzijos Dransy miesto žydų.

R.Gary – beveik saviškis

Tikimasi, kad kauniečių dėmesio sulauks ir aktoriaus Romo Ramanausko paskaita apie Romain'ą Gary „Vilniaus Gary“. Romain'o Gary klubo įkūrėjas ir prezidentas pasakos apie garsaus rašytojo gyvenimo ir kūrybos sąsajas su Vilniumi, kur rašytojas gimė ir gyveno dar Romano Kacewo vardu.

Prancūzų rašytojas, lietuviams labiausiai žinomas iš romanų „Gyvenimas dar prieš akis“ ir „Aušros pažadas“, yra išskirtinės biografijos asmuo: buvęs karo lakūnas ir diplomatas už savo romanus net du kartus pelnė vienintelį kartą gyvenime rašytojams skiriamą Gonkūrų premiją.

Vilniuje Frankofonijos dienai skirta 12 solidžių renginių, tarp kurių – prancūzų atlikėjų koncertai, filmų peržiūros, kiti renginiai. „Gaila, bet mes negalime lygintis su Vilniumi. Vilniuje yra ir ambasada, ir Prancūzų kultūros centras, o R.Schumano centras Kaune – mažiukas. Mes neturime nei tokių finansinių, nei žmogiškųjų resursų kaip sostinė“, – apgailestavo B.Strakšienė.

Tikra frankofonė pastebėjo, kad prancūzų kalbos ir kultūros mylėtojų Kaune skaičius metai iš metų išlieka panašus. „Tai susiję su tuo, kad prancūzų kalbos moksleiviai jau nebegali rinktis kaip pirmos užsienio kalbos. Studentai – domisi, bet jų žinios irgi kitokios. Dabartiniai studentai neskaito knygų, jie jau nebežino, kas parašė „Tris muškietininkus“ – Alexandre Dumas ar Honoré de Balzacas“, – kultūros permainas konstatavo pašnekovė.

Vaida MILKOVA

Kai kurie frankofonijos mėnesio renginiai Kaune

Kovo 1 d. 13 val. KTU Centrinių rūmų (K.Donelaičio g. 73) Senato posėdžių salėje. Paskaita prancūzų kalba „Jungtinės Europos Valstijos – besivienijančios Europos link“. Pranešėjas – Belgijos Karalystės ambasadoriaus Christianas Verdonckas.

Kovo 3 d. 17.30 val. KTU Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) 102 aud. (Gedimino g. 43) paskaita „Maurice'o Merleau-Ponty kūno filosofija“. Pranešėjas – prof. T.Sodeika.

Kovo 7 d. 17.30 val. KTU HMF 102 aud. – paskaita „Vilniaus Gary“. Pranešėjas – aktorius Romas Ramanauskas.

Kovo 15 d. 17.30 val. KTU HMF 102 aud. – paskaita „Prancūzijos įnašas į Europos kultūrą“. Pranešėjas – politikos mokslų daktaras Gilles Ribardiere. (Verčiama į lietuvių kalbą.)

Kovo 21 d. 17.30 val. KTU HMF 102 aud. – paskaita „Didieji prancūzų impresionistai“. Pranešėja – VDU Menotyros katedros vedėja Aušrinė Slavinskienė. Po paskaitos – prancūzų dokumentinis filmas „Orsay muziejus“ (lietuvių kalba).

Kovo 24 d. 17.30 val. KTU HMF 102 aud. – paskaita „Žvilgsnis iš svetur į Lietuvą“. Pranešėjas – Lietuvos ambasadorius, buvęs Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Ričardas Bačkis.

Kovo 29 d. 17.30 val. KTU HMF 102 aud. – susitikimas su Vidmantu Bačiuliu, kino ir televizijos režisierium ir scenaristu. Bus demonstruojamas šio režisieriaus filmas „Tėvas ir sūnus“ apie poetą simbolistą ir diplomatą Jurgį Baltrušaitį bei vieną iš žymiausių XX a. meno istorikų Prancūzijoje gyvenusį Jurgį Baltrušaitį.

Kovo 31 d. 17.30 val. KTU auloje (A.Mickevičiaus g. 37) – paskaita „Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymas. Europos statyba“. Pranešėjai Prancūzijos ambasadorius François Laumonier ir Vokietijos ambasadorius Hansas Peter Annenas. Po paskaitos – Sabinos Martinaitytės ir VDU Muzikos akademijos studentų koncertas.