Naujienos

Į Baltijos jūros šalių eglių alėjos atidarymo ceremoniją atvykę diplomatai negailėjo gerų žodžių ir alėjai, ir kurortui. Nors dangus šį kartą nebuvo labai palankus Palangai, lietučiu virstanti dulksna nesugadino nuotaikos šeštadienį į šventės atidarymo ceremoniją atvykusiems penkių iš dešimties prie Baltijos jūros esančių ir projekte Baltijos jūros šalių Kalėdų alėja dalyvavusių valstybių diplomatinių atstovybių vadovams bei diplomatams.

Džiaugėsi kartu su Palanga

Oficialios ambasadų bei konsulatų delegacijos alėjos įžiebimo metu nebuvo įkurdintos kažkur atskirai, už užtvarų, ir nebuvo niekieno saugomos. Diplomatai stovėjo minioje netoli scenos, nuoširdžiai plojo atlikėjams, džiaugėsi fejerverku.

Po ceremonijos garbūs svečiai vakarieniavo „Vandenyje“. Vaišinosi lietuviškais patiekalais bei vaišino Palangos politikus ir verslininkus savo šalių kalėdiniais valgiais. Be to, negailėjo ovacijų „Palangos orkestrui“ bei kultūros centro folkloro ansambliui „Mėguva“, sugebėjusiam į lietuvių liaudies šokių sūkurį įtraukti net santūriuosius suomius.

Be abejo, vakare skambėjo ir oficialios kalbos. O „Vakarinė Palanga“ pasinaudojo proga paklausti Baltijos šalių diplomatų bei renginio globėjos – Lietuvos užsienio reikalų viceministrės Astos Skaisgirytės - Liauškienės,  kaip vertina pačią alėjos idėją, kokį įspūdį padarė Palanga ir kokia detalė iš šventės krito į akį bei širdį.

Lietuvos diplomatijos sostinė

„Šiais metais Lietuva pirmininkavo Baltijos jūros šalių tarybai“, - priminė užsienio reikalų viceministrė A. Skaisgirytė - Liauškienė, kuri kartu su Palangos meru Vytautu Stalmoku bei jūros valdovu Neptūnu davė ženklą įžiebti Kalėdų alėjos eglutes. - Ir labai gražu, kad Lietuvoje, Palangoje, gimė iniciatyva prieš Kalėdas draugėn suburti visas šias šalis“.

Viceministrė paminėjo, kad Taryba yra tarptautinė organizacija, vienijanti vienuolika šalių, esančių aplink Baltijos jūrą (projekte nedalyvavo Islandija – aut. past.). Vieni svarbiausių klausimų, kuriuos ji sprendžia, susiję su visų Baltijos jūros šalių identitetu, apimančiu ir bendrą požiūrį į daugelį svarbių gyvenimo atvejų, ir kultūrą. O kultūrinis bendradarbiavimas padeda kurti sąlygas ir ekonominiam bendradarbiavimui.  Ir gal net simboliška, kad Kalėdų eglių alėjos idėja gimė kurorto verslininkų bei kultūros sričių atstovų galvose.

„Palanga šiandien yra Lietuvos diplomatijos sostinė, ir bus visą tą laiką, kol tęsis Kalėdų renginiai, kol Palangos kavinėse veiks improvizuotos ambasados, - kalbėjo viceministrė. - Regis, Kalėdos ir eglės – tai tik simbolis, bet šis simbolis yra labai gražus, daug reiškiantis ir parodantis, kad mes, visos šalys aplink Baltijos jūrą, galime susitelkti“.

A. Skaisgirytė Liauškienė sakė esanti labai dėkinga Palangai, tiems žmonėms, kurie parodė šią iniciatyvą, bei miesto vadovams, kurie ją parėmė. Ir dėkinga dar ir už tai, kad visas šis renginys nebuvo ir nėra vien tik šou.

„O kas man pačiai labiausiai patiko? Lietuvos eglė. Ji man buvo pati gražiausia“, - prisipažino viceministrė.

Nustebino žmonių gausa

Rusijos Federacijos generalinis konsulas Klaipėdoje Anatolijus Krotkovas visų pirma perdavė Palangai ir palangiškiams kuo nuoširdžiausius sveikinimus ateinančių švenčių - Kalėdų ir Naujųjų metų - proga nuo Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Vladimiro Čchikvadzės.

„Mes tikrai labai nuoširdžiai priėmėme kvietimą dalyvauti Baltijos šalių Kalėdų alėjoje Palangoje. Ir mūsų nuoširdumą parodo tai, kaip rūpestingai konsulatas papuošė savo eglutę, stovinčią pačioje alėjos pradžioje. Parinkome jai mūsų valstybinės vėliavos spalvos žaisliukus, o viršūnę puošia Rusijos Federacijos herbas“,- sakė A.Krotkovas.

Puikiai įvertinęs ir patį sumanymą, ir šventės organizavimą, generalinis konsulas sakė, jog ir kitąmet su malonumu prisijungs prie renginio.

A. Krotkovas teigė buvęs maloniai nustebintas, kiek daug žmonių susirinko į renginį. Tiesa, oras irgi nustebinęs, bet jau nebe taip maloniai...

Generalinis konsulas prisipažino, kad jam labiau patinkanti Palanga ne sezono metu.  Nuo Maskvos šurmulio kartais pavargstančiam diplomatui maloniau, kai kurorte žmonių mažiau. Taip pat jis pasidžiaugė, kad nuo seno jo tautiečių mėgiama Palanga ir dabar sulaukia daug poilsiautojų iš Rusijos. „Vienintelis pageidavimas, kad viešbučiuose kainos būtų kiek mažesnės“,- šyptelėjo A. Krotkovas.

Daug laimingų žmonių

„Puiki, tikrai nuostabi idėja, - apie Kalėdų alėją santūriai, bet nuoširdžiai atsiliepė Estijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Tiitas Naberas. - Eglutės – tai nedidelis, bet labai svarbus žingsnelis, parodantis, kad šalys prie Baltijos jūros gali burtis ir kartu įgyvendinti projektus. Tas žingsnelis itin svarbus mūsų šalių pajūrio miestams, kuriuose ne vasaros metu gyvenimas lyg ir apmiršta. Palanga parodė pavyzdį, kaip tą gyvenimą galima atgaivinti ir žiemą“.

Kalbėdamas apie savo šalies eglutę ambasadorius sakė, jog ji papuošta nacionalinės vėliavos spalvų žaislais bei girliandomis, ir puošiant ją stengtasi, kad ji būtų graži ir dieną, ir naktį.

Paklaustas, kokia detalė jam labiausiai įsiminė iš šventės, T.Naberas pasakė: „Labai daug žmonių, ir visi atrodė laimingi“.

Netikėta „kombinacija“

„Pati idėja išties puiki. Juo labiau kad ši alėja – tai ne tik eglutės, kurias puošė kelios šalys. Svarbu, kad jos priklauso vienam regionui, kurį vienija Baltijos jūra. Ir manyčiau, netgi simboliška, kad Europos Sąjungai tik neseniai patvirtinus Baltijos regiono šalių strategiją – nė vienas kitas ES regionas nieko panašaus neturi,  mes pirmą kartą susibūrėme Palangoje sukviesti į šį šventinį kultūrinį projektą. Tai – nedidelis lašas darbų jūroje, tačiau jis ir tam tikras simbolis, rodantis, kad mes galime susiburti bei įgyvendinti ir kitus, pavyzdžiui, su ekologija susijusius projektus“, - pasidalijo mintimis Latvijos ambasadorius Lietuvoje Hardijs Baumanis.

Kalbėdamas apie savo šalies eglutės puošybą ambasadorius sakė, jog norėjęs, kad jų Kalėdų medelis būtų išskirtinis. Todėl jį puošiant paprašė Latvijos dizainerių asociacijos pagalbos. Menininkai sukūrė puošmenas, atspindinčias latvių tautosakoje minimą išskirtinę juostą, kurioje išausta visa latvių tautos išmintis. Ant kai kurių eglutę puošiančių šios juostos dalių jau yra parašyti latvių linkėjimai lietuviams Kalėdų proga. Ant tuščių yra vietos lietuvių palinkėjimams, kuriuos jie norėtų skirti latviams.

„O kas man asmeniškai paliko didžiausią  įspūdį šventės atidarymo metu? Ko gero, tik pajūrio mieste įmanoma Kalėdų senelio ir Neptūno „kombinacija“,- linksmai blykstelėjo akimis H.Baumanis.

Pasijuto kaip namie

„Idėją dalyvauti Baltijos šalių Kalėdų alėjoje mums pasiūlė Palangos savivaldybės atstovas Robertas Trautamanas, - prisiminė Suomijos ambasados antroji sekretorė konsuliniams, spaudos bei kultūros reikalams Leena-Maija Anneli Lankinen – Stanecki. - Prisipažįstam, iš pradžių kiek skeptiškai pažiūrėjome į šį pasiūlymą. Tačiau vėliau viskas labai gražiai išsirutuliojo, ir šiandien labai džiaugiamės, kad čia esame“.

Pirmą kartą į Palangą atvažiavusi diplomatė sakė buvusi nustebinta jos grožio ir to, kad senoji kurorto architektūra primenanti jai Skandinaviją. „Pasijutau kaip namie“, - prisipažino ponia Lankinen – Stanecki.

Pasak diplomatės, reginys ir viskas, kas čia vyko ir vyksta, yra labai aukšto lygio ir labai profesionaliai suorganizuota. Be to, kad malonų įspūdį jai paliko pati šventė, Suomijos atstovei patiko ir maistas, ir aptarnavimo kultūra Palangoje. Ji teigė padarysianti viską, kas nuo jos priklauso, kad į Palangą atvyktų kuo daugiau turistų iš Suomijos“.

Prasminga tik prie jūros

Lietuviškai su žemaitišku akcentu kalbantis, dešimt metų gyvenantis Lietuvoje, o ir prieš tai dažnai į Palangą atvykdavęs Švedijos Karalystės garbės konsulas Klaipėdoje Joacimas Bernhardssonas, paklaustas apie Palangą ir apie šventę, atsidusęs pasakė: „Anksčiau Palanga buvo daug ramesnė...“.

„Puikiai vertinu šį projektą. Jis svarbus tuo, kad parodė, jog visi mes, gyvenantys prie Baltijos jūros, gebame susivienyti, ir padaryti tai per labai trumpą laiką. Ir kuo daugiau mes bendrausime, tuo geriau suprasime vieni kitus, tuo labiau kits kitą mylėsime. O kuo daugiau mylime vienas kitą – tuo visiems geriau“, - sakė garbės konsulas.

Pasak pono Joacimo, projektas galėjo būti įgyvendintas ir Vilniuje. Tačiau sostinėje, ne prie jūros, ši alėja būtų paradusi didžiąją dalį savo prasmės – juk čia susirinko būtent Baltijos jūros valstybės, ir jūra yra dar vienas svarbiausių veiksnių.

O įspūdį garbės konsului padarė tai, kad prie Švedijos eglutės sustoję žmonės tiesė rankas ir lietė papuošalus – ar jie išties tikri? Tuo tarpu į kitas eglutes ir jų papuošalus šventės svečiai tik žiūrėjo...

„Būkite kokie esate, palangiškiai, neliūdėkite, gyvenimas yra gražus“, - palinkėjo mūsų miestui J. Bernhardssonas.

Livija Grajauskienė