Naujienos

Praėju­sią sa­vaitę Jūžintų Juo­zo Ot­to Šir­vy­do vi­du­rinėje mo­kyk­lo­je lankėsi Vy­tau­to Didžio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) Le­to­ni­kos cen­tro dar­buo­to­jai. Į Jūžin­tus at­vy­ko ir Ilūkstės (Lat­vi­ja) 2-osios vi­du­rinės mo­kyk­los mo­ky­to­jai ir moks­lei­viai, nuo šiol ak­ty­viai da­ly­vau­sian­tys ant­ro­sios baltų kal­bos mo­ky­mo pro­jek­te.

Pro­jek­te "Lie­tu­vių ir lat­vių kalbų pa­mokų cik­las pa­sie­nio mo­kyk­lo­se" da­ly­vau­ja ke­lio­li­ka Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos vi­du­ri­nių mo­kyklų. Šiais me­tais į šį pro­jektą turėtų įsi­jung­ti dar bent šešios. Vi­sa­tei­se jo da­ly­ve nuo šiol taps ir Jūžintų Juo­zo Ot­to Šir­vy­do vi­du­rinė mo­kyk­la. Sau­sio 29 d. jo­je lankėsi Kau­no VDU Le­to­ni­kos cen­tro dar­buo­to­jai. At­vy­ko ir Lat­vi­jos Ilūkstės ant­ro­sios vi­du­rinės mo­kyk­los pe­da­go­gai ir moks­lei­viai, nuo šiol ak­ty­viai da­ly­vau­sian­tys ant­ro­sios baltų kal­bos mo­ky­mo pro­jek­te. Svečius ma­lo­niai nu­teikė žinia, kad Jūžintų mo­kyk­lo­je jau vei­kia mo­ky­to­jos Ne­rin­gos Ra­ge­lienės su­bur­tas lat­vių kal­bos būre­lis. Be­je, ga­li­ma pa­minėti ir dar vieną įdomų faktą: iš Ilūkstės at­vykę pe­da­go­gai ir moks­lei­viai yra tau­ti­nių mažumų mo­kyk­los at­sto­vai: tik trečda­lis šios įstai­gos auklėti­nių - lat­viai. Į Jūžin­tus at­vy­ko dau­giau­sia ru­sa­kal­biai. Vals­ty­binė lat­vių kal­ba šio­je mo­kyk­lo­je dėsto­ma itin in­ten­sy­viai: šia kal­ba dėsto­ma per 60 proc. visų da­lykų, pe­da­go­gai ieško įdo­mes­nių dar­bo formų. Pa­sak jų, įver­tinę jūžin­tiškių dėmesį lat­vių kal­bai, ir ilūkstiečiai dar rimčiau turėtų jos mo­ky­tis.

Jūžin­tiškiai ir ilūkstiečiai turėjo pa­ruošę įdo­mią pri­sis­ta­ty­mo pro­gramą, po jos pra­sidėjo pa­mo­kos abiejų mo­kyklų moks­lei­viams. Vy­res­niųjų kla­sių Lat­vi­jos moks­lei­viams vy­ko dra­mos pa­mo­ka: jie lie­tu­viškai su­vai­di­no ištrauką iš A. de Saint-Exu­pe­ry "Mažojo prin­co", režisuotą mo­ky­to­jos N.Ra­ge­lienės. Svečiams tai bu­vo pui­ki lie­tu­vių kal­bos tre­ni­ruotė. Da­ly­va­vo jie ir mu­zi­kos bei šokio pa­mo­ko­je. Jūžin­tiškiams bu­vo su­reng­ta lat­vių kal­bos pa­mo­ka. Be trum­po lat­vių ir lie­tu­vių kalbų pa­našumų bei skir­tumų pri­sta­ty­mo, moks­lei­viams ypač pa­ti­ko jung­tinė lat­vių kal­bos, mu­zi­kos bei ma­te­ma­ti­kos pa­mo­ka. Bu­vo pa­teik­ti trum­pi kiek­vie­no da­ly­ko frag­men­tai, pa­vyzdžiui, lat­viškai mo­ky­ta­si skaičiuo­ti, spręsti ne­sudėtin­gus užda­vi­nu­kus.

Ren­gi­nio pa­bai­go­je Lat­vi­jos bei Lie­tu­vos moks­lei­viai mo­kyk­los salėje pa­de­monst­ra­vo, ko išmo­ko: vi­si kar­tu dai­na­vo, šoko, žaidė liau­dies žai­di­mus ir, aišku, ap­si­keitė ad­re­sais. Apie rim­tus ben­dra­dar­bia­vi­mo pla­nus kalbėjo ir abiejų mo­kyklų pe­da­go­gai.

Le­to­ni­kos cen­tras

1995 m. Kau­no VDU įkur­tas Le­to­ni­kos cen­tras. Jo užda­vi­nys - Lie­tu­vo­je po­pu­lia­rin­ti lat­vių is­to­riją, kultūrą, reng­ti aka­de­mi­nius mai­nus, dirb­ti moks­linį darbą. Tačiau didžiau­siais dėme­sys ski­ria­mas lat­vių kal­bai: ji dėsto­ma ne tik pačia­me VDU, bet ban­do­ma į šį darbą įtrauk­ti ir vi­du­ri­nes mo­kyk­las, ypač esančias pa­sie­ny­je su Lat­vi­ja. Tęsti­nis pro­jek­tas "Lie­tu­vių ir lat­vių kalbų pa­mokų cik­las pa­sie­nio mo­kyk­lo­se" Le­to­ni­kos cen­tre įgy­ven­di­na­mas nuo 2006 m. Sten­gia­ma­si į šį pro­jektą įtrauk­ti kuo dau­giau Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos pa­sie­nio vi­du­ri­nių mo­kyklų. Lat­vi­jo­je or­ga­ni­zuo­ja­mas lie­tu­vių kal­bos, kaip pa­si­rink­tinės, dėsty­mas, o Lie­tu­vo­je - mo­ko­ma­si lat­vių kal­bos. Moks­lei­viai tu­ri ga­li­mybę ar­ti­miau su­si­pažin­ti su abiejų šalių is­to­ri­ja, kultūra, eko­no­mi­niais ir po­li­ti­niais ryšiais. Pa­sie­nio mo­kyk­loms pa­de­da­ma su­si­ras­ti part­ne­rių kai­my­ninėje šaly­je. Pro­jektą fi­nan­suo­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos užsie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja bei Lat­vi­jos Res­pub­li­kos vals­ty­binė "Lat­vių kal­bos agentūra".

Didžiulė nau­da

Pa­sak ren­gi­nio Jūžin­tuo­se ko­or­di­na­torės Dai­vos Puško­riutės ir VDU Le­to­ni­kos cen­tro jau­nes­nio­sios moks­lo dar­buo­to­jos Kris­ti­nos Vais­va­la­vičienės, ant­ro­sios baltų kal­bos mo­ky­mo pro­jek­tas ne tik paįvai­ri­na moks­lei­vių gy­ve­nimą, bet ir mo­ky­mo­si pro­cesą da­ro įdo­mesnį - pra­mokę abiejų baltų kalbų lat­viai ir lie­tu­viai tik­rai norės užmegz­ti ryšius ir ki­to­se sfe­ro­se, la­biau pažin­ti vie­ni ki­tus. Didžiau­sia pašne­ko­vių sva­jonė - bal­tiško­ji dvi­kal­bystė, kai lat­viai ir lie­tu­viai ben­drau­da­mi išsi­verstų be trečiųjų kalbų. Be to, kai­mynų kal­bos mokėji­mas padės leng­viau kon­ku­ruo­ti dar­bo rin­ko­je. Tuo tarpu pa­grin­dinė ren­gi­nio Jūžin­tuo­se or­ga­ni­za­torė mo­ky­to­ja N.Ra­ge­lienė ne­gailėjo padėkos žodžių svečiams iš VDU. Pa­sak mo­ky­to­jos, dar praėju­sio ru­dens pradžio­je ji bandė su­bur­ti lat­vių kal­bos būrelį, tačiau no­rinčiųjų be­veik ne­at­si­ra­do. Vy­res­niųjų kla­sių moks­lei­viai stebėjo­si, kam gi jiems rei­ka­lin­ga lat­vių kal­ba, tačiau, sužinoję apie ga­li­mybę užmegz­ti ryšius su kai­my­ninės šalies ben­dra­amžiais, jau­nie­ji jūžin­tiškiai nuo­monę pa­keitė: ėmė mo­ky­tis lat­vių kal­bos, domėtis kai­my­ninės šalies kultūra bei is­to­ri­ja. Apie du mėne­sius bu­vo ruošia­ma­si pri­im­ti svečius iš Ilūkstės ir Kau­no VDU. Pa­sak mo­ky­to­jos N.Ra­ge­lienės, dar ir da­bar, praėjus ke­le­tui dienų po ren­gi­nio, moks­lei­viai da­li­na­si įspūdžiais, džiau­gia­si pra­mokę lat­vių kal­bos, ku­ri jiems pa­si­rodė be ga­lo leng­va. Jau ku­ria­mi pla­nai va­sarą ilūkstiečius pa­si­kvies­ti į mo­kyk­lai pri­klau­sančią tu­riz­mo bazę bei pa­tiems ap­si­lan­ky­ti Lat­vi­jo­je.

Mo­ky­tojų sty­gius

Mo­ky­tis lat­vių kal­bos pa­gei­dau­ja jau ne tik pa­sie­nio su Lat­vi­ja, bet ir vi­du­rio Lie­tu­vos, Kau­no bei Vil­niaus mo­kyk­los. Be to, Lie­tu­vos švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja kai­my­ni­nių Eu­ro­pos Sąjun­gos šalių (lenkų bei lat­vių) kal­bas įtraukė į vi­du­ri­nių mo­kyklų mo­ky­mo pro­gramą kaip trečią pa­si­rink­tiną užsie­nio kalbą, todėl jaučia­mas lat­vių kal­bos mo­ky­tojų sty­gius. Juos reng­ti ėmėsi VDU Le­to­ni­kos cen­tras bei Vil­niaus uni­ver­si­te­to lat­vis­tai, re­mia­mi Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos. Pa­sak VDU Le­to­ni­kos cen­tro va­do­vo doc. dr. Al­vy­do But­kaus, nuo per­nai va­sa­ros ren­gia­mi spe­cialūs lat­vių kal­bos kur­sai li­tu­a­nis­tams mo­ky­to­jams, jau tu­rin­tiems kai­mynų kal­bos pa­grin­dus. Pir­ma­sis to­kių kursų cik­las per­nai vy­ko prie Za­rasų. Ke­lio­li­ka mo­ky­tojų - tarp jų ir jūžin­tiškė Ne­rin­ga Ra­ge­lienė - ga­vo kva­li­fi­ka­ci­nius ser­ti­fi­ka­tus ir da­bar sėkmin­gai dėsto lat­vių kalbą sa­vo mo­kyk­lo­se. VDU Le­to­ni­kos cen­tro va­do­vas Al­vy­das But­kus sakė, jog ruošia­ma­si šį ru­denį vyk­siančiam dar vie­nam so­lidžiam ren­gi­niui - Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos fo­ru­mo su­važia­vi­mui, ku­ris šįkart vyks Lat­vi­jo­je. Pir­ma­sis Fo­ru­mo su­važia­vi­mas bu­vo su­reng­tas 2005-ai­siais Kau­ne. Svar­biau­siais Fo­ru­mo užda­vi­niais pa­skelb­ti įvai­ria­pu­sio Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos ben­dra­dar­bia­vi­mo ska­ti­ni­mas, baltų kalbų ir bal­tiško­jo kultūros pa­vel­do puo­selėji­mas.

Arūnas VAIKUTIS, Lietuvos radijo korespondentas Latvijoje specialiai "Gimtajam Rokiškiui"