Naujienos

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas nepagrįstomis vadina kalbas, esą dauguma Europos šalių, kovodamos su ekonomine krize, mažina PVM, o Lietuva daro priešingai. Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas Europos Komisijos pristatytą ekonomikos atgaivinimo planą K. Sadauskas pabrėžė, kad iš jo kiekviena valstybė "pasiims" tai, kas jai tinka, o Lietuvai labai svarbios yra energetikai numatytos lėšos.

- Kuo Europos Komisijos pristatytas ekonomikos atgaivinimo planas naudingas Lietuvai, ar jis padės spręsti energetikos problemas?

- Per kitus ir dar vėlesnius metus Europos Komisija siūlo apie 5 mlrd. eurų paprastai nepanaudojamų biudžeto lėšų skirti infrastruktūros projektams - grubiai tariant, energetikai ir plačiajuosčiam ryšiui. Energetikoje prioritetas yra jungtys siekiant bendros rinkos. Tada bus daugiau konkurencijos, mažės sąskaitos žmonėms. Vienas iš energetikos projektų būtų Baltijos jungčių planas, jį kaip vieną pavyzdinių paminėjo ir Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). Siekiama pinigus investicijoms "atlaisvinti" iki kitų metų pabaigos.

Taip pat planuojamos investicijos į "žaliąsias" technologijas - pastatų efektyvumą, technologijas, taupiąsias lemputes, atsinaujinančius šaltinius, "žaliuosius" saugius taupius modernius automobilius. Visa tai padės sutaupyti valstybėms pinigus, kurie būtų mokami už importuojamus produktus.

Bet energetika - tik viena iš daugelio sričių, yra kitų pasiūlymų, kurie veiks tik komplekse. Kaip sakė Ž. M. Barozas, šie pasiūlymai yra tarsi "įrankių dėžė". Iš jų reikia pasirinkti tai, kas tinka kiekvienai šaliai.

- Kalbant apie elektros jungtį į Švediją - kartais sakoma, kad tarp Lietuvos ir Latvijos pasirinkti turės Europos Komisija. Ar tai tiesa?

- Ne, Komisija arbitru šioje situacijoje nebus, ji negali pakeisti dvišalės ar daugiašalės diplomatijos. Būtų keista, jei dvi broliškos ES kaimynės, su normalia diplomatija ir solidarumo supratimu, nesusitartų dėl strateginių dalykų. Jeigu tai tikrai taip svarbu, kaip sako Lietuva ir Latvija, tai ir sprendimas turėtų būti surastas greitai. O Komisija yra pasiruošusi padėti kuo gali - pirmiausia ieškant finansavimo ir derinant techninius dalykus.

- Kokius pasiūlymus Komisija teikia dėl mokesčių? Ar teisingi vertinimai, kad Europos Komisija siūlo mokesčius mažinti, o Lietuva daro priešingai?

- Apskritai kalbant, Komisija ir Bendrija negali kištis į mokesčius, nes tai - valstybių narių kompetencija. Tam tikrais atvejais gali būti instrumentas, bet šiame pakete tai tikrai nėra viena svarbiausių priemonių.

Neteisingai sakoma, kad visi mažina PVM. Kol kas tai padarė tik Jungtinė Karalystė, beje, ir joje buvo daug prieštaravimų. Netgi šiame veiksmų plane išsakoma kai kurių abejonių dėl PVM mažinimo. Šiuo metu neretai sutaupytus pinigus žmonės naudoja ne vartojimui, o, liaudiškai tariant, padeda į kojinę, tuo sumažinimu labai dažnai pasinaudoja tarpininkas, o ne galutinis vartotojas.

Komisija neneigia, kad PVM sumažinimas galėtų suveikti, bet ragina į tuos dalykus žiūrėti atsargiai. Tai daryti gali tik tos šalys, kurios yra sutvarkiusios savo viešuosius finansus, kurios neturi biudžeto deficito arba jis labai mažas. Tie, kurie geriau ūkininkavo, turi didesnę manevro laisvę - gali mažinti mokesčius, didinti išlaidas, skatinti vartojimą, importą, eksportą, investicijas. Kitoms šalims mažinti mokesčius yra daug sunkiau. Reikia nepamiršti, kad yra vadinamasis Stabilumo ir augimo paktas, kuris neleidžia viršyti 3 proc. biudžeto deficito.

Gyvename bendroje rinkoje. Jei vienoje šalyje galima gaivinti ekonomiką, tuo pasinaudos ir kitos. Pavyzdžiui, jei Vokietija imasi priemonių skatinti vartojimą, tai akivaizdu, kad tai bus naudinga ir Lietuvai, net jei Lietuva tokių galimybių neturi.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Eltos korespondentas Vaidotas Beniušis.