Naujienos

Birželio 6 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Osle susitiko su Norvegijos užsienio reikalų ministru Espenu Barthu Eide. Susitikime aptarti Lietuvos dvišaliai ryšiai su Norvegija, Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimas, pasirengimas artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Hagoje, regionui kylantys saugumo iššūkiai bei grėsmės, Rusijos agresija prieš Ukrainą, parama Ukrainai bei kiti aktualūs klausimai.

„Lietuvą su Norvegiją sieja ypatingas ryšys, kuris prisideda prie mūsų valstybės saugumo ir atsparumo. Labai vertiname Norvegijos indėlį į mūsų valstybės saugumą. Norvegija Lietuvoje yra dislokavusi savo karius, kurie kartu su Vokietijos ir Nyderlandų kariais sudaro NATO kovinės grupės branduolį ir yra reikšmingas atgrasymo veiksnys regione. Norvegijos vaidmuo taip pat yra išskirtinis Lietuvai užsitikrinant energetinę nepriklausomybę ir atsikratant „Gazpromo“ šantažo“, – sakė ministras.

Norvegijos įmonė „Hoegl LNG“ Lietuvos užsakymu pastatė SGD terminalą laivą „Independence“. Norvegija taip pat yra viena pagrindinių dujų tiekėjų Lietuvai. Praėjusiais metais net 48 proc. per Klaipėdos SGD terminalą importuotų dujų buvo norvegiškos kilmės, o energetikos krizės laikotarpiu Norvegijos vaidmuo buvo lemiamas užtikrinant stabilų tiekimą Europai ir suvaldant energijos kainų šuolį.

Pasak K. Budrio, glaudžiai bendradarbiaudamos dvišaliame, NB8 bei NATO formatuose, Lietuva ir Norvegija šiandien vienodai vertina regionui kylančius iššūkius ir sutaria dėl koordinuoto atsako atremiant Rusijos keliamą grėsmę. Tai apima ir kritinės infrastruktūros Baltijos jūros dugne atsparumo didinimą bei šešėlinio laivyno, kuris maitina Rusijos karo mašiną, užkardymą.

Ministrai taip pat indikavo strateginę Arkties vandenyno reikšmę Baltijos jūros regionui. Procesai, vykstantys tolimoje Šiaurėje, yra susiję su mūsų regiono ir transatlantiniu saugumu, todėl labai svarbu stiprinti NATO bendradarbiavimą šia kryptimi.

Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat pažymėjo, jog Lietuva ir Norvegija yra vienos tvirčiausių Ukrainos rėmėjų, o bendra Šiaurės ir Baltijos šalių karinė parama – viena didžiausių ir sudaro 26 mlrd. eurų.

 „Mes ir toliau teiksime politinę ir karinę paramą Ukrainai siekiant visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos. Turime didinti spaudimą Rusijai, visų pirma per esamų sankcijų griežtinimą ir naujų, kurios būtų taikomos Rusijos šešėliniam laivynui, energetikos, finansų ir IT sektoriams, įvedimą“, – sakė ministras.  

K. Budrio teigimu, būtina sankcionuoti visus šešėlinio laivyno tanklaivius, užkardyti laivų pardavimą iš ES ir NATO valstybių, galimybes šio laivyno laivams gauti draudimą, kovoti su draudimo klastojimu, taip pat didinti NATO karinį buvimą Baltijos jūroje, pratęsti Aljanso vykdomą operaciją „Baltijos sargas“ (Baltic Sentry). Šiuo metu ES yra iš viso sankcionavusi 342 laivus, tai sudaro apie 40 proc. viso šešėlinio laivyno.

Susitikime kalbėta ir apie dvišalių ekonominių ryšių stiprinimą, bendradarbiavimo perspektyvas gynybos pramonės, inovacijų bei aukštųjų technologijų srityse.

Vizito metu ministras taip pat susitiko su Norvegijos Stortingo (Parlamento) užsienio reikalų ir gynybos komiteto nariais.