Naujienos

Nueiti į Užsienio reikalų ministerijoje antradienį, kovo 16-ąją, atidarytą fotografo Antano Sutkaus parodą „Sartras ir Bovuar: penkios dienos Lietuvoje“ tiesiog privalėjome. Prisipažinsime, pirmiausia ne dėl to, kokia proga ji buvo atidaryta – minint kovo 20-ąją švenčiamą Tarptautinę frankofonijos dieną, nors romantiškoji prancūzų kalba, be jokios abejonės, yra užkariavusi CityOut širdis. Dar studijuodami žurnalistiką ne kartą girdėjome pasididžiavimo kupinus savo dėstytojo, fotografijos, televizijos ir kino kritiko Skirmanto Valiulio žodžius apie jo bičiuliui Antanui Sutkui tekusią laimę užfiksuoti prancūzų rašytojo, publicisto ir dramaturgo Jeano-Paulio Sartre‘o  bei jo ilgametės draugės, taip pat rašytojos Simone de Beauvoir savaitę trukusią viešnagę Lietuvoje 1965-ųjų vasarą.

Tuomet A. Sutkui, kaip jis sako per parodos atidarymą, „tebuvo 26-eri“. „Tada aš buvau labai įsimylėjęs ir labai laimingas, ką tik sukūręs šeimą, gimė sūnus. Buvau visa galva pasinėręs į fotografiją ir tikrai nežinojau, kad Sartre‘as buvo komunistas. Man tai tiesiog nerūpėjo, todėl gavęs užsakymą fotografuoti jų vizitą Lietuvoje mielai sutikau“, – prisimena dabar 70-ies fotografas.

Užsienio reikalų ministerijos trečiojo aukšto galerijoje net ir vėlyvą popietę daug šviesos. Toje šviesoje juodai baltos Jeano-Paulio Sartre‘o ir Simone de Beauvoir viešnagę Lietuvoje menančios nuotraukos, rodos, yra tuo pat metu ir nebylios, ir labai išraiškingos. Žymi Prancūzijos intelektualų pora lankosi Nidoje ir per jos kopas eina nenusiaudami batų. Tik vėliau J.-P. Sartre‘as prisėda iš batų iškratyti smėlio, o S. de Beauvoir galiausiai nusiauna batelius ir nešasi juos rankoje.

Visada žavėjomės juodai balta fotografija ir šiuo atveju ji puikiai pasitarnavo atskleisdama įvairias A. Sutkaus užfiksuotas detales, išraiškingus portretus, cigaretės dūmus, nuotaikas, prancūzus viešnagės metu lydėjusius asmenis. Paroda einant ilgu galerijos koridoriumi atrodo labai vientisa ir, nors yra palyginti didelė – neprailgsta, prabėga pro akis tarsi trumpas filmas.

J.-P. Sartre‘as ir S. de Beauvoir laikomi gana kontraversiškomis asmenybėmis. J.-P. Sartre‘as, kaip ir jo amžininkai – ispanų tapytojas Pablo Piccaso, prancūzų filosofas ir rašytojas Albertas Camus – buvo kairiųjų pažiūrų, priklausė komunistų partijai. 1965-ųjų viešnagė Lietuvoje nebuvo vienintelis J.-P. Sartre‘o vizitas Sovietų Sąjungoje. Kitoje Geležinės uždangos pusėje jis lankėsi ne kartą.

Tiesa, dabar jau vieša paslaptis yra tai, kad visi šie vizitai nebuvo politiniai. J.-P. Sartre‘as kurį laiką itin šiltai bendravo su vertėja iš Rusijos Lena Zonina (1915-1985). Lydėjusi J.-P. Sartre‘ą ir viešnagės Lietuvoje metu L. Zonina buvo viena didžiųjų šio rašytojo meilių. Jai J.-P. Sartre‘as netgi skyrė knygą „Žodžiai“ (dedikacija – „Poniai Z.“). Kai baigėsi judviejų romanas, baigėsi ir rašytojo vizitai į Sovietų Sąjungą. „Šią prancūzų intelektualų porą galima apibūdinti kaip pokarinį Prancūzijos archetipą. Nauja saulė jiems galėjo pakilti tik iš Rytų. Tačiau tikėti tuo buvo iliuzija. Jie patys norėjo viską pamatyti ir galiausiai suprato, kaip klydo“, – atidarant parodą sakė Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Francois Laumonier.

Jis atkreipia dėmesį į parodą pradedančią nuotrauką. Joje, kaip teigia F. Laumonier, J.-P. Sartre‘as eina tarp būties ir nebūties, visai kaip savo pamėgtoje, pagrindinėje Būties ir Nebūties temoje. „Fotografuoti man pavyko dėl to, kad J.-P. Sartre‘as buvo apgautas. Jis nemanė, kad jaunuolis su maža kamera gali fotografuoti taip profesionaliai. Kelionės metu mes daug kalbėjome apie literatūrą, todėl jis manė, kad aš esu rašytojas, o ne fotografas. J.-P. Sartre‘as neprisileisdavo fotografų ir apskritai vengė žiniasklaidos dėmesio“, – prisimena A. Sutkus.

Tačiau sužinojęs, kad tas jaunas žmogus vis dėlto yra fotografas, J.-P. Sartre‘as paprašė atsiųsti nuotraukas ir buvo jomis labai patenkintas – jas vėliau daug kur naudojo nurodydamas A. Sutkaus autorystę.

• Paroda atidaryta minint kovo 20-ąją švenčiamą Tarptautinę frankofonijos dieną.

• Nemokama paroda veiks iki balandžio 15 dienos. Lankymas iš anksto susitarus e.paštu arba telefonu 8 5 236 25 25.

• Paroda „Sartras ir Bovuar: penkios dienos Lietuvoje“ jau yra aplankiusi nemažai šalių. Prancūzijoje ir kitų šalių meno galerijose ji rodyta minint 100-ąsias J.-P. Sartre‘o (2005-aisiais), o vėliau 100-ąsias S. de Beauvoir (2008-aisiais) gimimo metines. J.-P. Sartre‘o gimimo šimtmečiui Prancūzijoje buvo išleistas šių nuotraukų albumas.

• Pagal A. Sutkaus nuotrauką prancūzų menininkė Roseline Granet sukūrė skulptūrą „Sartras, kovojantis su vėju Neringoje“. Ji stovi Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje.

Į parodą eiti, jei patinka grįžti į praeitį.

Neiti, jei tai, kas jau buvo, praėjo ir nebegrįš, jūsų nedomina. 

Toma Jonuškaitė