Naujienos

Lietuvių kilmės JAV senatorius Richardas Durbinas neatsistebi permainomis, Lietuvoje įvykusiomis per pastaruosius 20 metų.

Lietuvių kilmės JAV senatorius R.Durbinas neatsistebi, kad Lietuva per 20 nepriklausomybės metų pasikeitė tiesiog neatpažįstamai. Dėl to, jo nuomone, šalis jau visiškai pasirengusi toliau siekti laisvės visomis kitomis prasmėmis – nuo energetinio saugumo iki savo tvirtų pozicijų tarptautinėse organizacijose.

Tačiau R.Durbinas primena, kad svarbiausia siekiant bet kokių tikslų yra niekada nepamiršti savo kilmės ir praeities, kartu ragina lietuvius  kiekviename žingsnyje didžiuotis tuo, kaip jiems pavyko iškovoti nepriklausomybę, o dabar gyventi jau visiškai kitokioje, jų pačių pastangomis pasikeitusioje šalyje.

Kaip tik apie praeitį ir ateities perspektyvas kalbamės su lietuvių kilmės JAV senatoriumi R.Durbinu.

VEIDAS: Lietuvoje esate viešėjęs dar sovietiniais metais, o pastarąjį kartą lankėtės prieš dvejus metus. Ar Lietuva, jūsų akimis, smarkiai pasikeitė per tą laiką?

R.D.: Lietuva pasikeitė tiesiog stulbinamai. Kai viešėjau čia pirmą kartą, mačiau vergovėje gyvenančius žmones. Pastebėjau vieną šeimą, kuri ėjo į bažnyčią labai anksti ryte, nes tikėjosi, kad taip bus nepastebėta ir nenukentės. Mane patį tada Lietuvoje lydėjo ir stebėjo kiekviename žingsnyje – aš ir pats čia nesijaučiau laisvas.

Vėliau, jau po nepriklausomybės paskelbimo, atvykau čia pasižiūrėti, kas tie žmonės, kuriems pavyko išsikovoti laisvę. Nustebau. Tai buvo ne kokie įspūdingi kariai. Tai buvo paprasti žmonės, parodę neįtikėtiną drąsą. Tik jie buvo vedami didžiulio įkvėpimo ir tikėjimo. Jie rizikavo viskuo, nežinodami, kas laukia rytoj. Juk atrodė, kad sausio 13-ąją rusų kariai sunaikins viską, ką iki tol buvo pasiekęs Sąjūdis. Tada lietuvių tauta pasiryžo bet kokia kaina siekti laisvės – ir netrukus Lietuvos nepriklausomybę pripažino net Rusija.

VEIDAS: Ar pastebite tokį įkvėpimą ir tikėjimą čia viešėdamas  šiandien?

R.D.: Galbūt tai ne tas pats, kas buvo prieš 20 metų, – gal nėra tiek emocijų ir aistros ar pasiryžimo aukoti gyvybę, bet Lietuva ir toliau siekia laisvės visomis prasmėmis.

VEIDAS: Pakalbėkime apie jus patį – juk ir pats esate lietuvių kilmės, ir pats stebinate savo laimėjimais. Štai prieš ketverius metus žurnalas "Times" įvardijo jus kaip vieną iš dešimties geriausių JAV senatorių. Ko reikia, kad būtum taip gerai įvertintas?

R.D.: Niekada nesiekiau būti išrinktas geriausiu. Aš tiesiog mėgstu savo darbą ir myliu savo gimtąją valstiją Ilinojų. O būti Senate – nuostabi galimybė stengtis tiek dėl valstijos, tiek apskritai dėl JAV, tiek dėl Lietuvos. Ir būdamas Kongrese, ir Senate siekiau, kad Lietuva niekada nebūtų pamiršta. Aš niekada nepamirštu, kad esu sūnus moters, kurią prieš 100 metų tėvai atsivežė į JAV iš Lietuvos dar visai mažytę. Ir štai dabar aš, jos sūnus, einu tokias svarbias pareigas JAV.

VEIDAS: Esate ir vienas iš kelių pagrindinių Demokratų partijos lyderių. Kaip manote, ar yra tokių partijos propaguojamų vertybių ir įsitikinimų, kurių vis dar stinga Lietuvoje?

R.D.: Nesirengiu pamokslauti. Ypač, kai žinau, ką Lietuvai teko išgyventi, per kokius sunkumus pereiti – atlaikyti nacių okupaciją, sovietus, trėmimus ir tai, kad sovietų valdžia siekė Lietuvą nutautinti.

Pasakysiu tik, kad svarbiausia vertybė, kurią turi lietuviai – tai praeities pripažinimas. Kad svarbu pripažinti istoriją, aš sakiau dar prezidentui Valdui Adamkui, ir jo vaidmuo čia yra didžiulis. Beje, daug kas net Lietuvoje nežino, kad jam turėjo būti įteiktas itin svarbus apdovanojimas iš JAV holokausto muziejaus. Toji diena, kai jis turėjo gauti šį apdovanojimą, buvo ne kas kita, o rugsėjo 11-oji. Dėl teroristų išpuolio ceremonija neįvyko, o V.Adamkus negavo to, ko buvo nusipelnęs.

Dabar visi lietuviai atvirai kalba apie praeitį, pripažįsta žydų holokaustą, o ne mėgina dėtis lyg nieko neįvyko, ir tai rodo didžiulį, dramatišką postūmį. Juk kai buvau čia atvykęs anksčiau ir paklausiau apie holokaustą, daug lietuvių pareiškė, kad net nenori apie tai kalbėti, kad apskritai nenori kalbėti apie praeitį. Šiuo požiūriu Lietuvoje įvyko didžiulis lūžis, o tai rodo, kad lietuviai tampa dar stipresne tauta.

VEIDAS: Kaip manote, kokia Lietuvoje auga jaunoji karta? Tokia pat stipri ir drąsi?

R.D.: Negaliu kalbėti už visus, bet JAV jaunoji karta yra daug atviresnė ir tolerantiškesnė nei vyresnioji, ir dažnai spaudžia mus, kad keistumėmės. Manau, taip bus ir Lietuvoje.

VEIDAS: Jūs daug dėmesio skiriate mainų programoms, raginate Lietuvos jaunimą vykti į JAV, o jaunus amerikiečius skatinate atvykti į Lietuvą. Ko amerikiečiai gali išmokti mūsų šalyje?

R.D.: Amerikiečiai studentai mažiau linkę rizikuoti nei kitų šalių jaunimas. Jie bijo svetimos kalbos barjero, bet yra įsitikinę, kad visi turi mokėti anglų kalbą. Bet jie gali nesuprasti kitos šalies, jei su jos žmonėmis bendraus angliškai, todėl manau, kad mainų programos gali padėti jiems sušvelninti šį požiūrį. Kartu ir Lietuvos studentams programos JAV gali tapti gyvenimą pakeisti galinčia patirtimi.

Rima JANUŽYTĖ