Naujienos

JAV ir Rusijos pozicijos skiriasi ne vienu svarbiu klausimu, amerikiečiai šioje srityje stengiasi likti realistais ir spaudžia Rusiją gerbti kitų šalių teritorinį vientisumą, tačiau kartu žada laikytis santykių „atgaivinimo“ strategijos, bendradarbiaujant pasauliniu mastu svarbiose srityse. Taip JAV ambasadorė Vilniuje Anne E. Derse ketvirtadienį teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Tuo metu Lietuvos santykius su Rusija turi lemti mūsų nacionaliniai interesai. Pasak diplomatės, JAV laiko lietuvius vienais stipriausių sąjungininkų pasaulyje ir yra įsipareigojusios ginti iškilus grėsmei.

„Lietuvos santykiai su Rusija yra jūsų politikos reikalas. Jūs patys turite nuspręsti, kaip bendrauti su Rusija, vadovaudamiesi savo nacionaliniais interesais. Man bus įdomu sekti jūsų tapatybės evoliuciją“, – kalbėjo ambasadorė.

Konstruktyvius pasiūlymus žada svarstyti

Susirinkusiems diplomatams, instituto dėstytojams ir studentams kalbėdama apie Vašingtono ir Maskvos santykius, A. Derse pažymėjo, kad JAV siekia bendradarbiauti su visomis šalimis, įskaitant tas, su kuriomis nesutaria: „Manome, kad bendradarbiavimas yra naudingas mūsų interesams ir leidžia geriau vadovauti tose srityse visame pasaulyje, kur būtinas mūsų vadovavimas. Svarbu suprasti, kad bendradarbiavimo savaime nelaikome tikslu, o tik tikslo – konkrečių rezultatų srityse, kuriose mūsų bendros pastangos bus naudingos abiem šalims ir pasauliui – siekimo priemone. Taip pat svarbu, kad dėl bendradarbiavimo nebus aukojami mūsų principai ir sąjungininkai.“

JAV ėmėsi santykių su Rusija „atgaivinimo“ strategijos. Bendradarbiaujant su ja siekiama pasaulinių tikslų: skatinti nusiginklavimą, didinti atominį saugumą, kovoti su prekyba narkotikais ir žmonėmis, remti operacijas Afganistane, priešintis Irano grėsmei. „Siekiame sukurti tokius NATO ir Rusijos santykius, kurie duotų konkrečių rezultatų ir suartintų NATO su Rusija, įskaitant raketinę gynybą ir ginklavimosi kontrolę“, – pažymėjo diplomatė.

Tačiau, anot jos, amerikiečiai išlieka realistai: „Žinant mūsų istoriją, patirtį ir perspektyvas, JAV ir Rusijos interesai ne visada sutampa. Negalime sutarti visais klausimais. Mūsų ir Rusijos požiūris į kai kuriuos svarbius principinius klausimus iš esmės skiriasi. Pavyzdžiui, mes palaikome visų valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą, atmetame įtakos zonų sąvoką. Ir toliau spausime Rusiją, kad ji vykdytų įsipareigojimus Gruzijai. Rusijos naujojoje karinėje doktrinoje teigiama, kad NATO plėtra ir pasaulinė veikla kelia karinę grėsmę Rusijai. Mes, priešingai, manome, kad ir ES, ir NATO plėtra – taikos, stabilumo ir klestėjimo plėtra Europoje – padidino ir Rusijos saugumą bei gerovę. Be to, visos šalys turi teisę spręsti dėl savo ateities ir į kokias sąjungas jungtis, o NATO durys visuomet atviros norintiems ir galintiems laikytis Aljanso sąlygų.

“Maskvos pasiūlymuose dėl Europos saugumo esą yra konstruktyvių minčių ir Vašingtonas pasirengęs bendradarbiauti su Rusija šiuo klausimu, bet tik tam skirtuose susitikimuose – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, NATO ir Rusijos tarybos. „Norime, kad Rusija vadovautųsi žmogaus teisių ir asmens laisvių principais bei vertybėmis, kurių įsipareigojo laikytis priimdama NATO ir Rusijos tarybos steigimo faktą“, – kalbėjo diplomatė.

Nori aktyvesnių moksleivių mainų

Kaip pažymėjo A. Derse, jos šalis laiko Lietuvą „viena stipriausių partnerių ir sąjungininkių regione bei visame pasaulyje“, mūsų santykiai esantys artimi, produktyvūs, naudingi abiem pusėms, pagrįsti bendradarbiavimu, bendromis vertybėmis ir interesais, abipuse pagarba.

Sulaukusi klausimo apie Lietuvos užsienio politiką, kuri prie ankstesnio prezidento Valdo Adamkaus esą buvo labiau proamerikietiška, o dabar – labiau orientuota į Europą, diplomatė tikino, kad santykiai buvo puikūs ir su ankstesniu Lietuvos vadovu, ir su Dalia Grybauskaite. Europietiška orientacija esą netrukdo stiprinti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis.

Ambasadorė įžvelgė bendrumų Lietuvos ir JAV istorijoje – abi šalys gimė kovoje su priespauda, kurią pakurstė atsidavimas laisvei, demokratijos principams ir vertybėms, žmogaus teisėms. JAV nepripažino priverstinio Baltiijos šalių prijungimo prie Sovietų Sąjungos. „Tvirtas JAV pasipriešinimas SSRS priespaudai ilgais Šaltojo karo metais turbūt geriausiai iliustruojamas 1987 m. Ronaldo Reagano reikalavimu sovietų lyderiui Michailui Gorbačiovui „nugriauti tą sieną“ – padėjo sudaryti sąlygas drąsiems Lietuvos patriotams pirmiesiems atgauti laisvę ir parodyti kelią kitiems“, – kalbėjo ji.

Nors kai kas tikėjosi, kad Šaltojo karo pabaiga taps „istorijos pabaiga“ ir naujos taikios eros pradžia, tarptautinė padėtis vėl tapo sudėtinga ir kelia iššūkių: patekome į naują tarpnacionalinių, daugiapolių grėsmių erą, dar tik kylame iš didžiausios ekonominės krizės nuo Didžiosios depresijos laikų. „Darbas, kuriuo siekiama užtikrinti laisvę ir demokratines vertybes visoje Europoje, dar nebaigtas“, – pažymėjo A. Derse.

Anot jos, Lietuvai įstojus į NATO ir Europos Sąjungą (ES), dvišaliai santykiai perėjo į naują santykių etapą, kuriame, kaip pernai rudenį Bukarešte sakė JAV viceprezidentas Joe Bidenas, partneriai nebeklausiami, ką amerikiečiai gali dėl jų padaryti, bet ką galima padaryti kartu, kaip lygūs partneriai.

„JAV yra įsipareigojusios ginti Lietuvą. Mes turime puikią saugumo partnerystę – ir dvišalę, ir kaip artimos NATO sąjungininkės. Esame įsipareigoję palaikyti ir stiprinti šią partnerystę. Valstybės sekretorė Hillary Clinton Aljanso taryboje neseniai pasakė: „Noriu tvirtai užtikrinti, kad Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios gerbti NATO sutarties 5 straipsnį. Joks sąjungininkas ar priešas neturi abejoti mūsų apsisprendimu šiuo klausimu. Tai – pagrindinis Aljanso principas ir įsipareigojimas, kurio nepaveiks laikas“, – citavo diplomatė.

Todėl Jungtinės Valstijos ragina stiprinti ne tik pačią NATO, bet ir nenorą pulti, taikant tinkamą nenumatytų atvejų planavimą, karines pratybas bei pajėgų plėtrą. A. Derse teigimu, būtent dėl to Vašingtonas pernai vasarą pasiūlė naują ir patobulintą raketinės gynybos būdą.

Lietuva esą taip pat rimtai priima NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimą, dalyvaudama operacijoje Afganistane. Lyginant su gyventojų skaičiumi, mūsų šalies indėlis Afganistane esąs „vienas įspūdingiausių NATO“.

Kaip tvirtino diplomatė, JAV remia NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse tęstinumą: „Tai – dar viena NATO įsipareigojimo Lietuvos ir Baltijos šalių saugumui išraiška, tiek, kiek tai bus būtina.“ Ji priminė, kad lietuviai bei amerikiečiai nuolat dalyvauja bendruose mokymuose ir pratybose, JAV skyrė 75 mln. dolerių vertės paramos mūsų šaliai, kariniai JAV laivai nuolat lankosi Klaipėdoje, palaikomas aktyvus dialogas tarp kariuomenės vadų.

A. Derse teigė ieškanti būdų, kaip padidinti vyresnių klasių moksleivių, dalyvaujančių mainų programose skaičių, sieksianti tam paramos tiek JAV, tiek Lietuvoje. Tokių mainų naudą diplomatė yra patyrusi pati, mat būdama 16-metė tokiu būdu pirmą kartą išvyko į užsienį – Prancūziją. 

Eglė Digrytė