Naujienos

Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio vidurinėje mokykloje lankėsi „Misija Sibiras-2010“ dalyviai, iš Senosios Varėnos ir Varėnos kilę Indrė Vainalavičiūtė ir Valdas Samkus, kurie mokyklos jaunimui papasakojo apie žygio prasmę ir pasidalijo įspūdžiais.

Projekto „Misija Sibiras 2010“ ekspedicijos komanda pristatinėja visuomenei Sverdlovsko srityje, Rusijos federacijoje, įgytą patirtį ir nuveiktus darbus.

Spalio 8 d., penktadienį, mūsų mokykloje lankėsi du projekto „Misija Sibiras-2010“ atstovai - Indrė Vainalavičiūtė ir Valdas Samkus. Beje, Indrė yra baigusi Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio vidurinę mokyklą, o Valdas - Varėnos „Ryto“ vidurinę mokyklą. Jie pristatė mums šį projektą, organizuotą Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT).

Buvo įdomu klausytis jų pateiktų istorinių faktų: kada, kokiom aplinkybėm buvo vykdomi trėmimai iš Lietuvos į Sibirą. Nustebino faktas, kad buvo pasirašytas įsakas, draudžiantis tremtiniams grįžti į tėvynę, ne bet kieno, o pačių tuometinių Lietuvos vadovų. Taip pat ir tai, kad tarp tremtinių buvo nemažai varėniškių.

Po trumpų istorinių žinių Indrė ir Valdas mums apibūdino misijos prasmę, kaip istorinės atminties bei tautinio patriotiškumo puoselėjimą tarp jaunimo, Sverdlovsko srityje kalėjusių tautiečių atminimų įamžinimą, lietuvių, vis dar gyvenčių Sibire, aplankymą ir pokalbius.

Šį projektą sudarė du etapai. 1-ame atrankos etape iš 1 200 žmonių, užpildžiusių anketas, buvo pakviesti 70. Iš jų vėl buvo atrinkti tik 15 po bandomojo žygio Dzūkijos miškuose. Atrenkant dalyvius buvo atsižvelgiama į ištvermę, motyvaciją. Tai buvo psichologinis ir dvasinis išbandymas. Buvo nelengva, nes Dzūkijos miškuose ėjo sudėtingu maršrutu tiesiai nuo Zervynų iki Liškiavos. Teko brautis per brūzgynus, krūmus, kopti į kalvas ir nuo jų leistis. Visą žygį apsunkino ant kiekvieno savanorio pečių užkrauta kuprinė, nors pilna tik pačių reikalingiausių daiktų. Indrė su Valdu sakė, kad šis žygis jiems leido labiau suprasti, kas jų laukia Sibiro taigoje.

2-asis etapas prasidėjo liepos 1-ąją, kai visi ekspedicijos dalyviai traukiniu išvyko į Maskvą. Kelionė iš Vilniaus į Rusijos sostinę truko apie 15 valandų. Maskvoje jie susitiko su Lietuvos ambasadoriumi Rusijoje Antanu Vinkumi. Jis lietuvaičiams papasakojo, kaip Rusijoje galima, o kaip nepatariama elgtis. Iki išvykimo į Serovą buvo likę dar šiek tiek laiko, todėl jaunuoliai spėjo užsukti į daugelį Maskvos muziejų.

Kelionė iki Serovo truko pusantros paros. Šiame Rusijos mieste juos pasitiko ekspedicijos vadovas Gintautas Alekna. Jis sukaupęs nemažai patirties, nes į tokias keliones leidžiasi jau ne pirmą kartą.

Buvo aplankytos Mastavajos, Čeremchovo, Novaja Lialia, Saltanovo, 59-ojo kvartalo, Malaja Lata, Pravda ir Serovo gyvenvietės. Tiesa, keliautojus nustebino, kad į kai kuriuos kaimus nėra išlikusio nė vieno kelio. Tad teko eiti pėsčiomis per brūzgynus kovojant su gausybe alkanų uodų, erkių ir mašalų. Aplink slankiojo didelės, gauruotos ir pavojingos meškos. Didelį įspūdį paliko 59-ojo kvartalo gyvenvietė. Nežiūrint į tai, kad pavadinimas, tiesą sakant, yra keistas (tuomet valdžia nesivargindavo galvoti pavadinimus gyvenvietėms) ir tai, kad šis kaimelis yra išnykęs, atvykusi ekspedicija rado vieną medinę aptriušusią trobelę didelėje pievoje. Vieta, kur stovėjo namai, jau tampa pelke.

Sibire taip pat neliko pamiršti ir lietuvių tremtiniai, iki šiol čia gyvenantys, tačiau jau nebekalbantys lietuviškai. Dažnas iš jų tesugeba pasisveikinti, pasakyti keletą reikalingiausių žodžių. Vienas iš jų, tremtinys Jonas, sakė savo šaknų nepamenantis, tačiau Lietuvai iki šiol jaučiantis ypatingus jausmus.

Dvi sutiktos pagyvenusios seserys taip pat iki šiol atsimena savo gimtinę, tačiau sugrįžti į ją neketina. Šių moterų gyvenimas jau įsišaknijęs Sibiro platybėse. Jos nenorėtų palikti motinos kapo, kuris yra jų miestelio kapinaitėse. Tačiau seserys nebegali atsiminti, kurioje vietoje ji palaidota, nes jau seniai mirusi, o žmonių, kurie galėtų pasakyti vietą, jau nebėra tarp gyvųjų.

Visos kelionės metu ekspedicijos dalyviai sutvarkė šešias kapines, pastatė tris kryžius. Matydama nuotraukose, kaip atrodo kapinaitės prieš tvarkymą ir po jo, supratau, kiek darbo ir laiko reikėjo jas paversti tvarkinga amžino poilsio vieta.

Keliautojus sužavėjo graži Sibiro gamta. Išvarginti, tačiau pilni gerų įspūdžių, jie grįžo atgal į Maskvą. Ten vėl susitiko su Lietuvos ambasadoriumi. Jis ekspedicijos dalyviams šiltai ir nuoširdžiai padėkojo. Po 16 dienų kelionės ekspedicijos dalyviai grįžo į gimtąją Lietuvą.

Pasiskirstę į grupeles jie paruošė nuveikto darbo pristatymą Lietuvos jaunimui ir dabar lankosi mokyklose. Lapkričio mėnesį turėtų pasirodyti dokumentinis filmas.

Agnė MIŠKINYTĖ, Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio mokyklos 11 klasės mokinė