Naujienos

Ką per kelis mėnesius Afganistane suspėjo nuveikti ten dirbantis Vygaudas Ušackas? Kokia situacija šiame karštajame pasaulio taške, kur tarnauja ir dirba šimtai lietuvių? Specialusis Europos Sąjungos atstovas Afganistane V.Ušackas, kaip ir daugelis Lietuvos bei kitų Europos pareigūnų, šiuo metu mėgaujasi atostogomis – ilsisi tėvynėje.

Tačiau jis surado laiko pasikalbėti su „Lietuvos ryto” televizijos žurnalistu Edmundu Jakilaičiu.

– Praėjo beveik pusmetis, kai jūs dirbate Afganistane. Kaip sekasi?

– Darbas labai įdomus, kupinas iššūkių. Yra grėsmių, rizikos, pavojų. Tačiau patirtis be galo įdomi, prasminga.

Manau, esu tam, kad padėčiau šiame krašte užtikrinti tam tikrą stabilumą, saugumą ir padėti sukurti pamatus, ant kurių šalis toliau galėtų kilti pati.

– Kaip atrodo jūsų darbo diena?

– Rytas prasideda anksti, nes anksti aušta.

Šeštą valandą stengiuosi surengti krosą. Bėgame teritorijoje, kurioje gyvename, – panašiai kaip kareivinėse, bet apsupti siena, spygliuota viela.

Esame saugomi tiek nepaliečių, vadinamųjų gurkų, tiek specialiųjų saugumo tarnybų.

Sportuoti būtina, nes judėjimo yra labai mažai – tik iš automobilio į tam tikrą pastatą, kur važiuoji susitikti su Afganistano valdžios ar visuomenės atstovais.

Tik atvykęs supratau, kad būtent judėjimo laisvė yra daugiausia, ką prarandi būdamas Afganistane.

– Ko gero, esate potencialus taikinys.

Antai prieš kelias dienas vienoje centrinių Kabulo gatvių susisprogdino du savižudžiai, žuvo trys civiliai. Tai – kasdienybė?

– Taip, tai – Kabulo ir viso Afganistano kasdienybė.

Dažnai girdime šūvius ir naujienas iš kitų provincijų apie žuvusius žmones.

– Ar dirbate tik Kabule?

– Keliauju po visą šalį. Stengiuosi kas savaitę išvykti aplankyti ES vykdomų ir remiamų projektų, buvau ir pas tarnaujančius Lietuvos karius.

Taigi matau, kaip žmonės gyvena, susitinku ir su jaunais verslininkais, kurie yra baigę mokslus Vakarų šalyse, Australijoje, Egipte, JAV, Kanadoje.

Grįžę į Afganistaną jie stengiasi padėti visuomenei kurti stabilumą ir taiką.

– Susitinkate ir su talibų atstovais?

– Neoficialiai. Tai nebūtinai būna talibų karvedžiai. Bet jų pasiuntiniai bendrauja su visais diplomatais, siunčia tam tikras politines žinias.

– Ar jaučiate, kad esate ir Lietuvos atstovas toje šalyje? Ar bendraujate su Lietuvos diplomatais, pareigūnais?

– Su manimi palaiko santykius Lietuvos atstovai, ir esantys Goro provincijoje, ir Kabule.

Gaunu nemažai laiškų iš Lietuvos verslo atstovų.

Bet būdamas ES pareigūnas šiuos prašymus perduodu Lietuvos atstovui Valteriui Baliukoniui.

Aš, kaip ES atstovas, kuo galėsiu, irgi tikrai padėsiu.

– Į Afganistaną ieškoti galimybių plėtoti savo veiklą vyksta Lietuvos kelininkai, kai kurie kiti verslininkai. Ar jie kreipiasi į jus?

– Dažniausiai prašo užmegzti kontaktus ir gauti sutartis.

Beje, lietuviai turėtų aktyviau naršyti interneto svetaines, pirmiausia – ES atstovybės Kabule.

Šiuo metu vykdome apie 700 milijonų eurų vertės įvairiausių projektų – nuo pastatų statybos, žemės ūkio plėtros iki viešojo administravimo.

Taigi yra galimybių dalyvauti konkursuose.

– Ar jūs dažnai matote savo šeimą?

– Į Lietuvą sugrįžtu kas porą mėnesių, bendraujame internetu. Aišku, pasigendu šeimos ir artimųjų.

Bet nieko nepadarysi, tokia tarnyba, kurią pasirinkau.

– Žinau, kad žaidžiate tenisą, golfą. Ten tokių galimybių turbūt nėra?

– Kiekvieną ketvirtadienį vakare, prieš savaitgalį (savaitgalis islamo kraštuose yra penktadienis), su afganais žaidžiame futbolą, tinklinį, krepšinį.

Jau pastatėme krepšinio stovą, pradėjome mokyti šio žaidimo vietinius, nors kol kas dar sunkiai sekasi. Kiek žinau, NBA čia ketina įsteigti krepšinio mokyklą.

Penktadieniais ryte žaidžiu tenisą su Indijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos ambasadoriais.