Naujienos

Marijampolietis architektas Gintas Vieversys neseniai viešėjo Japonijoje, kur dalyvavo architektūros forume „Rytai - Rytai 3". Tai - tradicinis renginys. 2002-aisjais toks forumas buvo surengtas Kaune, 2009-aisiais - Vilniuje. Šiuose architektūros renginiuose dalyvavo ir japonų architektai, tad šį kartą forumą nutarta rengti Japonijoje. Dar vienas aspektas - taip buvo nutarta paminėti mūsų šalies diplomatinių santykių su Japonija 20-metį.

Forumas, neseniai vykęs Tokijuje - tarsi įžanga į Pasaulio architektūros kongresą, kuris Japonijos sostinėje vyks šių metų rugsėjį. Lietuvai šiame tarptautiniame renginyje atstovavo 10 šalies architektų ir tiek pat architektūros studentų. Buvo vežama paroda - abi dalyvaujančios šalys forume pristatė po 40 šiuolaikinę architektūrą atspindinčių darbų. Požeminėje galerijoje Tokijo centre, kuria srūva minios žmonių, buvo atidaryta šių darbų paroda.

Važiavo pristatyti Lietuvos architektūros bei dalintis patirtimi

Marijampolietis Gintas Vieversys parodai pateikė kaimo turizmo sodybos Trakuose ir individualaus namo Marijampolėje, Žvyryno gatvėje, projektus.

Už pirmąjį iš minėtų projektų marijampolietis yra pelnęs vieną iš pagrindinių Lietuvos architektūros apžvalginės parodos „Žvilgsnis" prizų.

Formuojant architektų, vykstančių į Japoniją, delegaciją ko gero, buvo atsižvelgta ir į tai. Kiti delegacijos nariai - vilniečiai ir kauniečiai architektai Gražina Janulaitytė-Bernotienė, Gintaras Balčytis, Linas Tuleikis, Algimantas Kančas, Marius Šaliamonas, Gintaras Čeikauskas, Linas Naujokaitis, Rolandas Palekas, Donaldas Tranauskas.Buvo nuspręsta, kad šie specialistai galės tinkamai pristatyti mūsų šalies architektūrą.

Bendras Lietuvos ir Japonijos studentų darbas

Kartu vykusieji studentai su Japonijos architektūros studentais atliko bendrą darbą, kurio esmė – spręsti Ginzos (vieno judriausių Tokijo kvartalų) problemas, teikti pasiūlymus. Šiam darbui buvo sudarytos keturios grupės iš japonų ir lietuvių.Per tris dienas buvo analizuota situacija, teikti pasiūlymai, o rezultatai apibendrinti per simpoziumą tema „Architektūros pokyčiai globalių kataklizmų fone", kuris vainikavo visą renginį.Simpoziume pranešimus skaitė abiejų šalių architektai, studentai pristatė savo darbus.

Pasak G.Vieversio, visos viešnagės metu architektus globojo Lietuvos ambasada Japonijoje (ambasadorius Dainius Kamaitis), visuose forumo renginiuose dalyvavo įžymūs Japonijos architektai, o mūsų delegacijos nariams buvo pasirūpinta pristatyti ne tik Japonijos architektūros, bet ir visos kultūros ypatumus. Nuolat atsižvelgiama į seisminį pavojų ir senąsias tradicijas Žinoma, architektams įdomiausia buvo architektūros bei statybos ypatumai.

Japonijoje, kaip pastebėjo G.Vieversys, atsižvelgiama į seisminį pavojų. Ne tik nauji pastatai pritaikomi galimiems žemės drebėjimams, bet ir rekonstruojami senieji - tam negailima lėšų.Japonijos architektūra ir statyba, pasak G.Vieversio, artimai siejasi su šalies istorija - ir naujuose pastatuose atgimsta senajai medinei architektūrai būdingi bruožai, tradicijos, o paveldosaugai apskritai skiriamas didžiulis dėmesys. Daug dėmesio skiriama viešosioms erdvėms, rekreacinių zonų įrengimui. Kai priiminėjami sprendimai, visuomenė dalyvauja labai aktyviai (kitaip, negu Lietuvoje - nedalyvaujama viešuose svarstymuose, o nepasitenkinimas sprendimais imamas reikšti tuomet, kai objektai jau būna pastatyti).

Pastatyti dangoraižį 5 metrų plote - ne problema

Tokijuje žemė labai brangi, tad architektai įpratę prie užstatymo tankumo. Nieko jau nestebina, kad vos penkių kvadratinių metrų plote gebama pastatyti dangoraižį... Tačiau net tokiomis sąlygomis galvojama apie gyventojų poilsį (šiuo metu tai viena iš prioritetinių sričių).

Šiam tikslui naudojami ir stogai, terasos apželdinami, įrengiamos kavinės, suoliukai, parkeliai. Visame mieste, kur žmonių srautai mums sunkiai suvokiami, parkams, skverams, aikštėms stengiamasi surasti vietos - galvojama apie žmonių poilsį. Mąstoma ir apie kitokius problemos sprendimų būdus.

Pavyzdžiui, architektūros studentai, analizavę Ginzos problemas, siūlė savaitgaliais šiame rajone uždaryti eismą, kvartalo viduje dar daugiau dėmesio skirti viešųjų erdvių kūrimui.Statybos technologijų ypatumai lietuvius architektus stebino. „Mums dar labai toli iki to", - pastebi G.Vieversys. Naudojamos brangios ir labai kokybiškos medžiagos. Be to, pastatytus ir įrengtus objektus paprasta eksploatuoti - nėra vandalų, sienos nedarkomos grafičiais.

Gatvėse - absoliuti švara: ne tik besimėtančių popiergalių, bet ir numestos nuorūkos nepamatysi. Nors šiukšliadėžių ir nėra - žmonės, matyt, įpratę šiukšles išmesti namuose.„Nėra ko ir lyginti su Marijampole, kur stovi šiukšliadėžės, o aplink jas - kalnai šiukšlių: pas mus žmonės nepasivargina pataikyti į dėžę", - pastebi pašnekovas.Japonija jam apskritai paliko itin aukštos kultūros šalies įspūdį - žmonės labai sąmoningi, vyrauja pagarba vieni kitiems.

Architektas mano, jog net neverta svarstyti, ar mes kada nors pasieksime tokį lygį - tiesiog esame labai skirtingi. Beje, apie savo šalies nelaimę - įvykusį žemės drebėjimą ir avariją Fukušimos atominėje elektrinėje - japonai nelinkę kalbėti: pernelyg skaudi tema. Tik teko pastebėti, kad po nelaimės imta taupyti elektros energiją - naktimis jau nepamatysi kiekviename žingsnyje šviečiančių reklamų.

Japonų ir amerikiečių šypsenos - skirtingos

Marijampolietis neslepia, kad ne tik Japonijos architektūra, bet pati šalis, jos kultūra, maistas, žmonės paliko didelį įspūdį.„Japonija - tai tiesiog reiškinys, prie kurio įdomu prisiliesti", - sako G.Vieversys. Ir pastebi, kad Japonijoje, kaip ir Amerikoje, žmonės dažnai šypsosi.

Tik amerikiečių šypsena labiau paviršutiniška, o japonų - nuoširdi, dovanojama su meile. Beje, apie maistą: mes manome, kad Japonija - sušių šalis. Tačiau šios viešnagės metu architektams sušių valgyti net neteko, tačiau šviežia žuvimi, kurią nuolat valgo patys japonai - buvo pavaišinti.

Ar buvo progų pagilinti profesines žinias? Pasak pašnekovo - taip. „Iš Japonijos architektūros tradicijų mes mokomės jau seniai, - pastebi. - Vertingos yra jų sąsajos su tradicijomis, natūralių medžiagų naudojimas. Ypač mėgstamas natūralus medis. Stilistikai būdingas saikingumas, paprastos formos, interpretacijos liaudies architektūros tema - japonai tai puikiai sugeba. Tiesa, japonų namuose masteliai skiriasi nuo lietuviškų - erdvės nedidelės, ypač senosios architektūros namuose. Bet ir japonai mažesni už mus..."

Jolanta RAČAITĖ