Naujienos

„Stalino biustui – „ne!“ – skambėjo šūkiai prie Komunizmo aukų paminklo Vašingtone, kur vainiką padėjo ir Lietuvos ambasadorius JAV Audrius Brūzga. Piktintasi dėl JAV iškilusio Josifo Stalino biusto.

Mažyčiame Bedfordo mieste, maždaug 350 kilometrų į pietus nuo JAV sostinės, jau beveik dešimt metų veikia memorialas, skirtas Antrojo pasaulinio karo pabaigą pagreitinusiam sąjungininkų išsilaipinimui Normandijoje (Prancūzija).

Iki šiol čia stovėjo pergalės prieš nacistinę Vokietiją kalvių JAV prezidentų Franklino D.Roosevelto ir Harry S.Trumano bei Didžiosios Britanijos premjero Winstono Churchillio biustai.

Memorialo vadovai nutarė, jog šioje draugijoje turi atsirasti vietos ir J.Stalino atvaizdui.

Ambasadorius – prieš biustą

Praėjusią savaitę, minint 66-ąsias išsilaipinimo metines, naujasis biustas buvo atidengtas nepaisant įvairių aktyvistų protestų.

„Kai visoje Europoje J.Stalino paminklai verčiami, neatleistina, kad jie kyla Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tuoj pat nuverskime J.Stalino biustą! Tuoj pat susisiekime su memorialo vadovais!“ – į komunizmo aukų minėjimą susirinkusius keliolikos ambasadų ir organizacijų atstovus ragino Komunizmo aukų memorialo fondo vadovas Lee Edwardsas.

„Sprendimas pastatyti šį biustą yra sunkiai suprantamas.

Manau, kad to neturėtų būti. J.Stalinas labiau nei bet kas kitas siejamas su komunizmo nusikaltimais“, – „Lietuvos rytui“ sakė Lietuvos ambasadorius JAV Audrius Brūzga.

Įkūnijo J.Stalino terorą

Pasipiktinimas kilo nepaisant to, kad J.Stalino biusto sumanytojai pabrėžė, jog skulptūra skirta ne pagerbti šį diktatorių, o atspindėti istoriją.

„Antrajame pasauliniame kare jis buvo pagrindinis amerikiečių sąjungininkas“, – sakė memorialą prižiūrinčio fondo prezidentas Williamas McIntoshas.

Skulptorius Richardas Pumphrey sakė, kad kurdamas biustą stengėsi pabrėžti J.Stalino žiaurumą: „Jis buvo baisus žmogus. Man buvo iššūkis įkūnyti terorą, kurį jis skleidė.“

Kad nekiltų abejonių, buvo pagaminta speciali lentelė ir priklijuota po skulptūra: „Dešimtims milijonų, kurie žuvo valdant J.Stalinui, atminti. Pagerbiant tuos, kurių narsa, lojalumas ir pasiaukojimas pastojo kelią jam bei jo įpėdiniams laimėti šaltąjį karą.“

Normandijoje sovietų nebuvo

Tačiau jokie paaiškinimai neįtikino kai kurių Rytų Europos šalių atstovų.

„Visiškai nesvarbu, kaip jie aiškina J.Stalino biusto atidengimą, visa tai jį prilygina tuomečiams Vakarų lyderiams ir armijai, kuri išsilaipino Normandijoje“, – įsitikinęs Jungtinio Baltijos ir Amerikos nacionalinio komiteto direktorius Karlas Altau.

Šis paminklas įžeidžia tuos, kurie šturmavo Normandijos pakrantę. Tarp jų nebuvo nė vieno sovietų kareivio“, – aiškino L.Edwardsas.

Idėjos iniciatorių, siekusių įamžinti J.Staliną, nuomone, jei ne sovietų armijos triumfas Rytų fronte, pergalės Vakarų fronte galėjo ir nebūti.

Tačiau net kai kuriems karo veteranams atrodė, kad J.Stalinui memoriale – ne vieta.

„Esu labai įpykęs. Tiesą pasakius, man atrodo, kad aš čia net nebeatvažiuosiu. Jam čia ne vieta. Kartu su Adolfu Hitleriu jie buvo baisiausi diktatoriai pasaulyje“, – piktinosi Johnas Hudsonas, išsilaipinimo Normandijoje dalyvis.

Kovos, kol pasieks tikslą

Lietuvos ambasadorius teigė nesirengiąs imtis jokių priemonių, kad J.Stalino biustas Bedforde būtų nukeltas.

Jis pabrėžė, jog tuo turėtų užsiimti nevyriausybinės organizacijos: „Jungtinėse Valstijose visi turi išraiškos laisvę. Todėl vargu ar ambasada gali imtis kokių nors veiksmų.

Tačiau reikia viešai diskutuoti ir įtraukti tuos, kurie neabejingi šiai problemai.

Jeigu šiandien statomi paminklai vienam didžiausių istorijos nusikaltėlių, demokratinė JAV visuomenė, manau, tars savo svarų žodį.“

Protestuotojai teigė nenuleisiantys rankų tol, kol J.Stalino biusto nebeliks.

Pasak L.Edwardso, jei prireiks, bus kreipiamasi ir į JAV kongresmenus.

* * *

Lietuva nusilenkia diktatoriaus aukoms

* Šiomis dienomis Lietuva irgi prisimena sovietų diktatorių J.Staliną, kurio rankos gausiai aplietos ir Lietuvos piliečių krauju.

* Prieš 70 metų, 1940-ųjų birželio 15 dieną, sulaužydama tarptautines sutartis ir pasiųsdama per 150 tūkstančių raudonarmiečių, Sovietų Sąjunga okupavo nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Prasidėjo 50 metų trukusi Lietuvos okupacija.

* Sekmadienį Lietuvos Sąjūdžio būstinėje Gedimino prospekte buvo atidaryta paroda „Tai neturi pasikartoti“, o Vilniaus arkikatedroje aukotos mišios „Už Tautą ir Tėvynę“.

* Vakar sostinėje surengtos eitynės (nuotr.) nuo Katedros iki Lukiškių aikštės, kur vyko Sąjūdžio mitingas, skirtas sovietinės okupacijos ir Lietuvos piliečių genocido pradžios 70-mečiui paminėti.

* Šiandien, minint Gedulo ir vilties dieną, tradiciškai Atminimo valanda rengiama prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo, iš kur pajudėjo ešelonai į tremtį.

* Birželio 15-ąją Varėnos rajono Ūtos kaime, prie buvusios pasienio užkardos, bus įamžintas pirmosios 1940-ųjų sovietų įsiveržimo į Lietuvą aukos – pasieniečio Aleksandro Barausko – atminimas.

* Oficialią Lietuvos okupacijos sukakties minėjimo programą Seimo Kovo 11-osios salėje birželio 16 dieną baigs tarptautinė konferencija „1940 metai Baltijos šalyse: geležinė uždanga nusileidžia“, skirta Baltijos šalių 1940-ųjų okupacijai ir aneksijai paminėti.

Rita Stankevičiūtė LR korespondentė Vašingtone