IŠ ROMOS POŽEMIŲ – Į VILNIŲ (Lietuvos rytas, 2007 12 22, Nr. 294, p.2)
Lietuva praturtės diplomatijos istorijos lobynu Dokumentai – 220 dėžių Unikalūs prieškario dokumentai, diplomatinė korespondencija, ambasadorių dienoraščiai, Lietuvos diplomatinių misijų Romoje, Paryžiuje, Vašingtone, Pietų Amerikoje veiklos ataskaitos.
Visas turtas – iš viso 220 dėžių su svarbiais dokumentais – daug metų buvo saugomas Romos centre, buvusio Lietuvos ambasadoriaus Vašingtone ir Romoje Stasio Lozoraičio jaunesniojo ir jo žmonos Danielos namų požemyje.
Šią savaitę diplomatijos istorijos lobynas pradėjo kelionę į Vilnių. Dėžės buvo sukrautos į Užsienio reikalų ministerijos kurjerių tarnybos krovininę mašiną.
Prieš tai archyvo perdavimo aktą pasirašė Lietuvos ambasadorius Italijoje Šarūnas Adomavičius, S.Lozoraičio našlė Daniela ir buvusio ambasadoriaus prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio duktė Daina.
Priesakas – sergėti archyvą
„Lietuvos ryto“ korespondentas apsilankė D.Lozoraitis namų požemyje dar prieš archyvo kelionę į Lietuvą.
Čia buvo įrengta speciali saugykla. Aplankai su archyviniais dokumentais buvo laikomi kartoninėse dėžėse nuo grindų iki lubų išdėstytose lentynose. Ant kiekvienos dėžės brolių Stasio ir Kazio Lozoraičių ranka užrašytas dokumentų turinys.
„Mano ausyse iki šiol skamba vyro priesakas: „Tu privalai kruopščiai saugoti šiuos dokumentus. Iš šių namų neturi iškeliauti nė vienas puslapis“, – prisiminė S.Lozoraičio našlė.
Diplomatinį archyvą dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pradėjo kaupti Stasys Lozoraitis vyresnysis, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ambasadorius Italijoje. Prasidėjus sovietų okupacijai prezidentas Antanas Smetona jį paskyrė Lietuvos diplomatijos vadovu.
Lozoraičių šeimos sukauptuose dokumentuose atsispindi tragiškiausias ir sudėtingiausias valstybės laikotarpis – diplomatinė veikla okupacijos metais. Ji nenutrūko net tada, kai iš Lietuvos buvo atimta ambasada Romoje, kur iki šiol šeimininkauja rusai.
Įdomiausia veikla – JAV
„Mano vyras griežtai laikėsi nuostatos rašyti asmeninį diplomatinės veiklos dienoraštį. Kiekvieną vakarą jis sėsdavo prie darbo stalo ir rašydavo apie dienos įvykius, susitikimus, žmones, viską, kas buvo susiję su Lietuva“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo diplomato našlė.
D.Lozoraitis nuomone, vienas įdomiausių archyvo dokumentuose ir diplomatiniuose dienoraščiuose užfiksuotų laikotarpių – S.Lozoraičio darbas diplomatinėje misijoje Vašingtone.
„Tai buvo labai svarbus etapas Lietuvai žengiant nepriklausomybės atkūrimo keliu. Lietuvos diplomatinė veikla ir užsienio politika buvo koordinuojama su JAV vadovais“, – kalbėjo moteris.
D.Lozoraitis prisiminė, kad tais lemtingais nepriklausomybės atgavimo metais Vašingtone jos vyrui savanoriškai ir nuoširdžiai talkino vietos lietuviai: „Jie padėjo ir dabar – Stasio Lozoraičio fondo vadovė, rašytojo Antano Vaičiulaičio duktė Danutė man padėjo tartis dėl archyvo perdavimo Vilniui“.
Paulius Jurkevičius
„Lietuvos ryto“ korespondentas Romoje ir Vatikane