Naujienos

Iki nelaimės Japonijoje gyveno arba laikinai lankėsi daugiau nei 190 Lietuvos piliečių, iš jų maždaug 60 po žemės drebėjimo išvyko iš šalies. Tokius duomenis naujienų agentūrai ELTA pateikė Lietuvos ambasadorius Japonijoje Dainius Kamaitis.

 "Prašymus kovo 20 dieną nemokamai specialiu evakuacijos reisu išskristi iš Japonijos į Ispaniją pateikė trys Lietuvos piliečiai ir vienos pilietės sutuoktinis. Visi jie išskrido. Kiti piliečiai išvyko savo lėšomis", - teigė D. Kamaitis.

Jau anksčiau ambasadorius yra minėjęs, kad su Užsienio reikalų ministerija buvo suderinta, jog Lietuvos piliečiams, neturintiems lėšų išvykti iš šalies, šioje ypatingoje situacijoje gali būti suteikta ir finansinė pagalba, jos iki šiol niekam neprireikė. Ambasadorius patikino, kad besikreipusiems pagalbos į ambasadą buvo padėta rezervuojant lėktuvo bilietus, suteikta informacija, kaip pigiausia išskristi iš Japonijos.

Lietuvos ambasada Japonijoje, gavusi Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendaciją pradėti profilaktinį naudojimą esantiems teritorijoje 250 kilometrų spinduliu apie Fukušimos-Daiči atominę elektrinę, pradėjo kalio jodido preparatų dalinimą.

D. Kamaičio teigimu, iki šios dienos kalio jodidą ambasadoje gavo maždaug 17 Lietuvos piliečių.

ELTA primena, kad Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kanas antradienį pareiškė, jog valstybėje paskelbtas maksimalus pavojaus lygis dėl sutrikusios veiklos Fukušimos branduolinėje jėgainėje.

Ambasadorius patikslina, kad maksimalus pavojaus lygis paskelbtas ne šalyje, Japonijos vyriausybėje.

"Šalyje situacija kol kas nepasikeitė. Iš zonos, esančios 20 kilometrų nuo Fukušimos elektrinės, evakuoti gyventojai, o dar 10 kilometrų spinduliu esančioje teritorijoje gyvenantiems žmonėms rekomenduojama išvykti.

Nebūnant branduolinės energetikos specialistu, sudėtinga komentuoti situaciją. Kaip žinia, pranešta, kad aplink Fukušimos atominę elektrinę aptikta plutonio pėdsakų, kas gali reikšti, jog galėjo būti pažeisti branduolinio kuro strypai viename iš reaktorių. Tačiau įvairių ekspertų, įskaitant ir Prancūzijos branduolinės saugos agentūrą, vertinimu, plutonio kiekiai yra labai maži ir neturėtų kelti grėsmes gyventojams", - teigė D. Kamaitis.

Antradienį taip pat pranešta, kad Lietuvos ambasada Japonijoje dalį funkcijų laikinai vykdys piečiau Tokijo esančiame Osakos mieste - į jį tam tikram laikui perkeliama dalis Lietuvos ambasados Japonijoje darbuotojų ir išnuomojamos papildomos patalpos, kol saugumo situacija po incidentų Japonijos atominėse elektrinėse išlieka neapibrėžta.

"Išsikėlimas į Osaką jokiu būdu neturėtų būti suprastas kaip požymis, kad Tokijuje ilgiau pasilikti būtų pavojinga. (...) Kaip jau skelbta, ambasada Tokijuje ir toliau vykdo savo funkcijas, o į Osaką yra vykstama turint tikslą surasti laikinąsias papildomas patalpas ambasados darbui. Esant būtinumui, į šias patalpas galėtų persikelti likusi ambasados dalis, tačiau taip įvyktų tik tuomet, jeigu Tokijuje vykdyti ambasados funkcijas pasidarytų nebeįmanoma", - teigė D. Kamaitis.

Ambasadorius pažymėjo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo kalbėti apie tokį scenarijų. "Tačiau ruoštis galimiems netikėtumams reikia, nes atsarga dar niekam nepadarė gėdos", - teigė D. Kamaitis.

Lietuva šioje situacijoje neunikali. Pasak ambasadoriaus, netrukus po žemės drebėjimo kai kurios ambasados irgi iškėlė dalį savo darbuotojų iš Tokijo, tačiau pastaruoju metu jau pastebima atvirkštinė tendencija.

"Apie situacijos pokyčius ne tik sostinėje, bet ir visoje šalyje tiek ambasada, tiek ir Užsienio reikalu ministerija nuolat informuoja savo tinklapiuose, taip pat yra siunčiami informaciniai pranešimai elektroniniu paštu Japonijoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Jeigu tokių pranešimų nėra, vadinasi, nėra ir jokio pagrindo nerimauti. O ambasada turi būti nuolatos pasirengusi užtikrinti savo funkcijas, įskaitant ir Lietuvos piliečių aptarnavimą", - teigė D. Kamaitis.