Naujienos

Pirmininkaudama ES Lietuva pasirodys sėkmingai tuo atveju, jei pati žinos, ko nori. Taip trečiadienį vykusioje „IQ forumo“ diskusijoje apie Lietuvos laukiantį iššūkį 2013 m. kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Jei visi susitvarkė, susitvarkysime ir mes“, – šalies laukiančius iššūkius diskusijoje reziumavo užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas. Iš tiesų pirmininkavimo ES negali išvengti nei viena ES narė, o ši tradicija gaji nuo pat 1951-ųjų.

Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad kiekvienai pirmininkaujančiai šaliai tenka susidurti su savotiška įtampa.

„Viena vertus, pirmininkaujanti šalis dirba ES vardu ir Europos Sąjungai. Kita vertus, tai vis dar ir valstybė narė, turinti savo nacionalinius interesus. Natūralu, kad Lietuva negali nustumti nacionalinių interesų vardan geros nuotaikos ir teigiamų prisiminimų.

Prancūzija  prieš 10 metų buvo smarkiai kritikuojama pamiršusi derybininkės vaidmenį ir „stūmusi savo interesus“. Iš čia kyla klausimas, koks Lietuvos tikslas ir kokie prioritetai“, – pastebėjo R. Vilpišauskas.

Pasak viceministro E. Meilūno, galutiniai prioritetai paprastai susiformuoja likus maždaug mėnesiui  iki pirmininkavimo. Tai rodo jau ES pirmininkavusių valstybių patirtis.

„Labai preliminariai kol kas esame kalbėję apie tokius prioritetus: energetinis saugumas, Baltijos jūros regiono stiprinimas ir Rytų kaimynystė. Tačiau artėjant pirmininkavimo dienai bendru sutarimu atrinksime 3–4 prioritetus“, – teigė E. Meilūnas.

Svarbu politinis susitarimas

Dar iki pirmininkavimo – 2012 metais – Lietuvoje įvyks Seimo rinkimai. Politologai jau šiandien neabejoja, kad kandidatuosiančios partijos, kurdamos rinkimines programas, nepamirš ir Lietuvos pirmininkavimo aspekto. Pasak R. Vilpišausko, svarbu, kaip skirtingoms politinėms jėgoms pavyks išspręsti didžiausius pirmininkavimo iššūkius – lyderystės trūkumą ir koordinavimo trikdžius.

„Europos Sąjungoje maža šalis gali būti įtakinga, jei ji veikia kryptingai, nuosekliai ir argumentuotai. Jei įvyksta Seimo rinkimai ir radikaliai pasikeičia pozicija dėl III energetikos paketo, tai nedarys Lietuvos politikos kryptinga ir nuoseklia.

Žvelgiant į Lietuvos patirtį, svarbu yra lyderystės trūkumas ir koordinavimo trikdžiai. Esminis klausimas – kas imsis lyderystės? Jei nebus politinio susitarimo, neturėsime ir lyderystės“, – sakė R. Vilpišauskas.

Tačiau Lietuva – ne vienintelė, kurioje pirmininkavimas sutampa su rinkimais. Jau nuo šių metų liepos 1-osios pirmininkavimą ES perims Lenkija, o rudenį šioje šalyje vyks rinkimai į Seimą.