Naujienos

1980-ųjų pabaigoje teko dažnai lankytis Lietuvoje kaip jaunesniajam diplomatui. Jausdavau pasididžiavimą, kai vietos politikams galėdavau pasakyti, kad JAV nepripažino Lietuvos prijungimo prie TSRS. Ypatingą pasididžiavimo jausmą išgyvenau, kai 1989 m. žiemą pamačiau ant Vilniaus pilies bokšto plevėsuojančią nepriklausomos Lietuvos vėliavą. Atsižvelgiant į to meto aplinkybes, tai buvo svarbus ir drąsus sprendimas.

Po pusantrų metų susirūpinęs sekiau visus pranešimus apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius. Sovietų kariams užpuolus Vilniaus televizijos bokštą, ir žuvus 13 civilių, pagalvojau apie tai, kokie išbandymai ir nelengvos dienos laukia jaunos Respublikos, vos prieš dešimt mėnesių paskelbusios savo nepriklausomybę.

Sunkiai galėjau įsivaizduoti, kad praėjus lygiai 20 metų po šių dramatiškų įvykių, Lietuvos Užsienio reikalų ministras imsis vadovauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Mano manymu, Šaltojo karo metu sukurta ESBO, tai – organizacija, veikianti kaip pagrindinis forumas, kuriame aptariami ir sprendžiami gyvybiškai svarbūs klausimai: taika, saugumas ir žmogaus teisės. Visame transatlantiniame ir Europos regione ši organizacija prisidėjo prie demokratinių idealų puoselėjimo ir pagrindinių laisvių skatinimo. Šie idealai įkvėpė ir drąsius kovotojus sausio įvykiuose.

Taigi, po 20 metų su dideliu susidomėjimu klausiausi, kaip Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmą kartą kaip organizacijos pirmininkas kreipėsi į ESBO Nuolatinę tarybą. Jis kalbėjo apie garbę ir atsakomybę, kurią jis ir jo tauta jaučia prisiimdami šį iššūkių reikalaujantį lyderio vaidmenį. Jis pabrėžė savo įsipareigojimą „taikiu, derybų būdu išspręsti egzistuojančius konfliktus ESBO, …remti ir ginti spaudos laisvę bei žurnalistų saugumą, apsaugoti nepriklausomas nacionalines žmogaus teisių institucijas“.

Jis taip pat pažymėjo ketinantis sustiprinti pastangas užkertant kelią tarptautinėms grėsmėms, tarp jų, ir kylančioms iš Afganistano teritorijos; skatinti toleranciją pasitelkiant švietimą, ir plėtoti bendruosius principus energijos saugumo srityje.

Jungtinės Amerikos Valstijos sutinka su šiais tikslais. Kaip ir minėjau atliepdamas į Užsienio reikalų ministro pasisakymą, JAV padarys viską, ką gali, kad paremtų Lietuvos pirmininkavimą.
Jungtinės Valstijos tiki, kad ESBO turėtų stiprinti išankstinio įspėjimo, konfliktų prevencijos, krizių valdymo ir teritorijų atkūrimo po konfliktų pajėgumus, taip pat plėsti savo vaidmenį sprendžiant problemas Afganistane. Ji taip pat turi vykdyti įsipareigojimus ir toliau šalinti kliūtis žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimui.

Atviros visuomenės įsipareigojimai turi tapti politinio ir karinio saugumo pagrindu. ESBO tvirtai tiki, kad pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra būtina taikos tarp valstybių sąlyga, ir šis požiūris daro ją išskirtinę kitų organizacijų atžvilgiu. Mes žinome, kad Lietuva taip pat tiki šiomis vertybėmis, ir mes linkime jai didžiausios sėkmės vedant šią organizaciją į naują dešimtmetį.

Autorius Ianas KELLY'is yra ambasadorius, JAV atstovas ESBO.