Naujienos

Lietuvos ambasadorius Žygimantas Pavilionis, įteikdamas skiriamuosius raštus JAV prezidentui Barackui Obamai, išsiskyrė iš kitų šalių diplomatų, nes ceremonijoje dalyvavo visi keturi jo sūnūs. Amerikiečiai laikosi ilgalaikės tradicijos naujus ambasadorius Vašingtone priimti su šeimomis.

„Mano šeima buvo viena gausiausių, o sūnus Vincentas – mažiausias Baltuosiuose rūmuose. Prezidentas B.Obama labai gražiai bendravo su mano vaikais”, – kalbėjo 39 metų Ž.Pavilionis, su žmona medike Lina auginantis penkiolikametį Augustą, trylikametį Dominyką, penkerių metų Simoną ir dar dvejų neturintį Vincentą.

Buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus šviesaus atminimo Rolando Pavilionio ir Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės sūnus ambasadoriaus JAV poste pakeitė trejus metus dirbusį Audrių Brūzgą.

„Kol kas paspaudžiau ranką tik JAV prezidentui. Reikės paspausti dar daug rankų, kad įgyvendinčiau savo planus”, – interviu „Lietuvos rytui” sakė Ž.Pavilionis, šią savaitę įsikūręs istoriniame Lietuvos atstovybės, kuri čia gyvuoja dar nuo 1924-ųjų, pastate Vašingtone.

– Tai pirmasis jūsų paskyrimas ambasadoriumi, ir iš karto – vienoje svarbiausių pasaulio sostinių. Kaip vertinate tokį iššūkį? – „Lietuvos rytas” paklausė Ž.Pavilionio.

– Po krikšto, kokį gavau dirbdamas Briuselyje, kuriame buvau atsakingas už derybas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, nebebijau nieko. Tai buvo unikali patirtis, ir nežinau, ar per karjerą dar bus kas nors panašaus.

Paskui Užsienio reikalų ministerijoje buvau atsakingas už saugumo ir energetikos reikalus, todėl nuolat konsultavausi su kolegomis Vašingtone. Galiu pasakyti, kad dauguma ES ir JAV interesų sutampa.

– Vašingtone nemažai reikalų sprendžiama ir užkulisiuose, todėl svarbu pažinoti kongresmenus, kitus politikus, kad jie taptų Lietuvos užtarėjais.

– Tai bus vienas pagrindinių mano prioritetų. Nesakyčiau, kad šiuo metu tai yra bėda, tačiau baigėsi laikai, kai Lietuva turėjo gerus ryšius JAV Kongrese stodama į NATO, taip pat kiek anksčiau. Pasikeitė ištisos politikų kartos, taip pat ir iššūkiai.

Todėl turime rasti draugų kiekviename komitete, kiekvienu klausimu, nes kongresmenų įtaka – milžiniška.

Vienas pirmųjų renginių Kongrese vyks jau rugsėjo 15-ąją. Lietuva pirmininkauja Demokratijos bendrijos forumui, todėl Kongrese ruošiame didelį renginį.

– Kai Lietuvos ambasadorius JAV buvo Vygaudas Ušackas, pagrindinė užduotis buvo Lietuvos priėmimas į NATO. Vėliau buvo siekiama bevizio režimo su JAV. Dabar tokių skambių tikslų lyg ir nebėra.

– Mūsų bėda, jog naiviai tikėjome, kad narystė NATO ir ES išspręs visas problemas.

Tačiau mums dar reikia išmokti naudotis tuo, ką gavome.

Ar tai būtų ekonomika, ar saugumas, ar technologijos, kuriomis garsėja Amerika, ar švietimas ir jaunimo mainai.

Pavyzdžiui, neseniai su JAV ambasadore Lietuvoje Anne Derse kalbėjome, kad yra gausybė moksleivių mainų programų JAV, kuriomis mes nesinaudojame.

– Į JAV šiemet buvo atvykę premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, o prezidentė Dalia Grybauskaitė per daugiau nei metus savo poste iki šiol nesusitiko su B.Obama. Ką tai reiškia?

– Jokių skubotų išvadų nereikia daryti.

Tuo įsitikinau ir kalbėdamas su prezidentu B.Obama, kuris labai šiltai atsiliepė tiek apie Lietuvą, tiek apie mūsų prezidentę.

Mano kadencijos metu įvyks nemažai aukšto lygio susitikimų, nes jau girdėjau daug patvirtinimų, kad buvome, esame ir liksime vieni pagrindinių JAV sąjungininkų Europoje.

Kada ir kaip įvyks susitikimai, paaiškės ateityje.

– B.Obama susitikime antradienį gyrė Lietuvos pastangas Afganistane. Tačiau tiek JAV, tiek Lietuvoje daugybė žmonių yra prieš šį karą.

Ar jaučiate padidėjusį dėmesį iš Pentagono, kad tik Lietuva nepriimtų Amerikai nepalankaus sprendimo?

– Afganistanas buvo vienas pirmųjų punktų, kuriuos B.Obama paminėjo mūsų susitikime. Amerikiečiai puikiai mato, kaip sunku Lietuvai įgyvendinti savo įsipareigojimus ekonominės krizės laiku. Bet mes esame rodomi kaip partnerystės pavyzdys. Tai svarbu, nes įstojome į NATO puikiai suprasdami, kad tai – kolektyvinio saugumo instrumentas.

Negalime mąstyti vien apie savo pačių saugumą.

– Nors A.Kubilius šiemet net du kartus lankėsi Amerikoje kviesdamas investuoti, JAV investicijos Lietuvoje tesudaro apie 3 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų. Ar tai gali pasikeisti?

– Pagal investicijas Lietuvoje tarp visų šalių JAV užima tik dešimtąją vietą, dar mažesnį procentą sudaro prekyba, kuri po ekonominės krizės sumažėjo beveik perpus.

Tokie skaičiai liūdina, tačiau premjero bandymas dėmesį sutelkti į naujos kokybės ekonomiką ir inovacijas statistikoje negali iš karto duoti konkrečių rezultatų. Naudą pajusime vėliau.

Mūsų kaimynų šiauriečių skaičiai šiose srityse yra dešimteriopai didesni. Vašingtone darysiu viską, kad iš jų pasimokytume.

Pirmasis svarbus žingsnis turėtų būti atstovybės steigimas Silicio slėnyje.

Esu nusiteikęs dirbti ne reklamai, o Lietuvai.

– Jūs augote garsioje profesorių ir politikų šeimoje. Kokią įtaką jūsų karjerai ir pažiūroms turėjo tėvai?

– Be abejonės, iš tėvų daug ko išmokau. Tačiau kalbant apie karjerą mūsų keliai buvo ne tose pačiose barikadų pusėse.

Nuo 1992 metų buvau Krikščionių demokratų partijos narys, ir nors paskui politinę veiklą teko pristabdyti, visada turėjau savo įsitikinimus, kurie dažnai nesutapdavo su abiejų tėvų požiūriu. Bet tolerancija ir pagarba vienas kitam yra mūsų šeimos bruožas.

Žinomos pavardės vaikams ne padeda, o trukdo. Net prisistatau ne kaip Pavilionis, o tiesiog kaip Žygimantas.

Pavardė yra dar vienas iššūkis, su kuriuo tenka tvarkytis.

Rita STANKEVIČIŪTĖ
„Lietuvos ryto“ korespondentė Vašingtone