Naujienos

Rugpjūtis Suomijoje - kultūros renginių metas, kur nemaža vietos skiriama įvairiausioms teatro formoms. Čia akivaizdūs lietuviški pėdsakai vis dar leidžia Lietuvą vadinti europinio konteksto teatro kraštu.

Rugpjūčio 5-18 dienomis Turku - vienoje iš šių metų Europos kultūros sostinių - per Muzikos festivalį pristatytame spektaklyje "Džiakomo variacijos" kartu su pagrindinio vaidmens atlikėju Johnu Malkovichiumi Izabelės vaidmenį atliko Ingeborga Dapkūnaitė.

Šis Michaelio Sturmingerio spektaklis, sukurtas 2011-ųjų pradžioje pagal Giacomo Casanovos dienoraščius, naudojant Wolfgango Amadeuso Mozarto operų arijas, jau apkeliavo keletą šalių ir sulaukė įvairiausių vertimų.

 Prašmatniai pastatytame spektaklyje abu aktoriai ne tik dalijasi meilės prisiminimais, bet ir dainuoja kartu su operos solistais - baritonu Florianu Boeschu ir sopranu Sophie Klussmann.

Beveik 50 spektaklių

Baigiantis Turku festivaliui, prasidėjo kitas ambicingas teatro renginys - Helsinkyje jau penktą kartą rengiamas festivalis "Stage". Jis organizuojamas "Korjaamo" kultūros fabriko - gyvos kūrybinės iniciatyvos, veikiančios senoje tramvajų remonto dirbtuvėje (suomiškai "korjaamo"), kurioje greta parodinių, klubinių ir teatrinių erdvių veikia ir nedidelis tramvajų muziejus. Festivalio, kurio pagrindinė tema meilė ir neapykanta, programą iš bene 50 spektaklių sudarė Raoulis Gruensteinas, o prodiuserių komandoje dirba Lietuvoje gimusi ir teatro vadybininkės karjerą pradėjusi Irina Duškova, jau kurį laiką gyvenanti Helsinkyje.

Vienu svarbiausių festivalio "Stage" akcentų tapo spektaklis "Paryžiuje" - jį kartu su "Korjaamo" kultūros fabriku prodiusavo Baryšnikovo meno centras (JAV) ir Dmitrijaus Krymovo laboratorija (Rusija). Šešiasdešimt trejų Michailas Baryšnikovas - pasaulinio garso baleto žvaigždė. 1974 metais pasiprašęs politinio prieglobsčio Kanadoje, jis padarė svaiginamą karjerą klasikinio šokio erdvėje, o pastarąjį dešimtmetį ieško naujų veiklos sričių.

Išgarsėjęs 2003-2004 metų "Sekso ir miesto" serijose, kartu su švedų šokėja Ana Laguna suvaidinęs televizijos spektaklyje "Vieta" (2009), šiais metais jis sutiko įsikūnyti į Ivano Bunino novelės "Paryžiuje" iš rinkinio "Tamsiosios alėjos" herojų. Legendinio rusų režisieriaus Anatolijaus Efroso sūnaus D.Krymovo spektaklis sulaukė daugybės dėmesio - visi bilietai buvo iš anksto išpirkti, ir netgi festivalio dalyviai galėjo pažiūrėti tik generalinę jo repeticiją.

Meilės temą atitiko latvio Alvio Hermanio spektaklis "Latviška meilė". Šis Naujojo Rygos teatro pastatymas - pusketvirtos valandos trunkantis įvairaus amžiaus žmonių išgyvenamų meilės istorijų, kurias pasakoja penki aktoriai, rinkinys. Neapykanta žaižaravo Liublianos jaunimo teatro spektaklis "Tebus prakeiktas savo šalies išdavikas!"

Spektaklis ne veltui buvo rodomas su ženklu "S" - kroatų režisierius Oliveris Frljicas su slovėnų aktoriais rėkte rėkė apie politines, socialines ir tautines problemas, vis dar nenurimstančias buvusios Jugoslavijos teritorijoje. Spektaklyje aidėjo šūviai, liejosi keiksmai, priekaištai Suomijai kaip NATO sąjungininkei, visiškai nuogus aktorių kūnus madų šou parodijuojančioje intermedijoje pridengė raudona žvaigžde žėrinčios Jugoslavijos vėliavos.

Suomiškoje festivalio programoje pristatyti aštuoni įvairių žanrų skirtingų šalies teatrų spektakliai. Nors jų neteko matyti, intrigavo Susannos Kuparinen "Parlamentas" ir amerikiečių dramaturgo Tony Kushnerio "Angelai Amerikoje" - šešias valandas trunkantis režisierės Johannos Freundlich spektaklis, supintas iš komedijos ir tragedijos, tikrovės ir fantastikos.

Režisierius neatvyko

Oskaro Koršunovo teatro (OKT) "Dugne" buvo suvaidintas tris kartus. Šis Lietuvos kritikų ir žiūrovų pripažinimo sulaukęs spektaklis pirmąjį vakarą sutelkė nemažai Suomijoje gyvenančių lietuvių - kai kurie jų po spektaklio dėkojo aktoriams ne tik už drauge su jais "už žmogų" išgertą degtinės stiklinę, bet ir už atvirą, jausmingą, "čia ir dabar" gimstantį ir mirštantį teatrą, kurio Helsinkyje sakė pasigendantys.

Lietuvos ambasados Helsinkyje darbuotojai surengė aktoriams šiltą priėmimą - ambasadorius Arūnas Jievaltas, dėkodamas spektaklio kūrėjams, apgailestavo, jog kartu su aktoriais į Helsinkį negalėjo atvykti režisierius O.Koršunovas, su kuriuo vaikystėje kieme žaidė futbolą.

Gamtos ir kultūros kontrastai

Kelios dienos Helsinkyje stebino gamtos ir kultūros kontrastais - pirmąjį vakarą sostinės gatves užtvindė prapliupusi liūtis, o trečiąją dieną - puikus vasariškas oras. Nacionaliniame dailės muziejuje "Atheneum" surengta paroda "Laplandijos magija" alsavo šio Suomijos regiono santūria, vėsia ramybe, o per visus šiuolaikinio meno muziejaus "Kiasma" aukštus išsiskleidęs tarptautinis projektas "ARS 11" tvoskė Afrikos karščiu: trisdešimt menininkų, gyvenančių šiame žemyne ir trumpam čia apsilankiusių - pateikė įvairiausių šios šalies istorijos ir nūdienos vertinimų, prabilusių šiuolaikinės dailės kalba.

"ARS 11" savaip atitarė ir dar viename - Helsinkio - festivalyje, vykstančiame nuo rugpjūčio 18 iki rugsėjo 4 dienos, parodytas pernai mirusio vokiečių menininko - kino ir teatro režisieriaus Christopho Schlingensiefo spektaklis-projektas "Via Intoleranzza II".

Suomijos nacionalinio teatro, kuris iškilo XX amžiaus pradžioje, įkvėptas tautinio atgimimo idėjų, didžiąją sceną pripildė vaizdų, garsų ir vokiškai, prancūziškai ir angliškai tariamo teksto prasmių kaleidoskopas, kurį per dvejus metus, kovodamas su plaučių vėžiu, su ypatinga energija formavo režisierius, kaimelyje netoli Burkina Faso sostinės pasiryžęs įgyvendinti kultūros, švietimo, kino ir operos centro idėją. Provokaciniais, nonkonformistiniais sumanymais garsėjantis režisierius šiais metais Vokietijai laimėjo 54-osios Venecijos bienalės "Aukso liūtą" - jo darbai buvo eksponuojami Vokietijos paviljone sukurtoje bažnyčioje, kur pats menininkas savo kūriniais tarytum aukojo mišias už save ir savo kūrybą, besirengiančią mirti.

Helmutas ŠABASEVIČIUS