Naujienos

Užsienio reikalų ministerija pradėjo ekonominės diplomatijos pristatymą šalies regionuose – taip pat ir Panevėžyje. Teigiama, kad tokie pristatymai naudingi ir verslui, ir pačiai ministerijai – dėl informacijos mainų.

Panevėžys pristatyti pirmąją ekonominę diplomatiją pasirinktas dėl labai buitinės priežasties: prasidėjus žiemai, Aukštaitijos sostinę buvo patogiausia pasiekti. Tačiau susitikimo su verslininkais svarba, pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovų, dėl to nepasikeitė – jiems buvo pristatytos ministerijos teikiamos paslaugos verslininkams.

Aiškinosi akis į akį

Pasak ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktoriaus Albino Zananavičiaus, pastebėta, kad regionams šių žinių trūksta, o verslininkai visur suinteresuoti išeiti į užsienio rinkas.

„Įmones domina eksporto sąlygos, tad mes pristatome, kuo verslui gali padėti diplomatai, kokia valstybių pasirašytų sutarčių nauda“, – aiškino A. Zananavičius.

Patiems ministerijos atstovams rūpėjo išgirsti, kokių problemų turi vietos verslas, užsiimantis produkcijos eksportu. Tuo labiau kad, A. Zananavičiaus teigimu, viešai kartais nedrįstama to paklausti. Tad po pristatymo surengta ir kontaktų mugė – bendrauta akis į akį.

„Norime iš pačių įmonių – tai yra iš pirmų lūpų išgirsti, ko nori verslininkai. Sužinoję problemas, galime ieškoti jų sprendimo būdų“, – sakė Išorinių ekonominių santykių departamento vadovas.

Be to, ministerijos atstovai tokiu būdu iš įmonių gali surinkti signalus, kaip dirba Užsienio reikalų ministerijos atstovai užsienyje.

Taip pat kreipiasi

Išorinių ekonominių santykių departamento direktoriaus pavaduotojas Regimantas Jablonskas teigė, kad panevėžiečiai verslininkai yra aktyvūs verslo misijų dalyviai. Tačiau jie daugiau keliauja į Prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuojamas verslo misijas, o ne kartu vyksta su vyriausybinėmis delegacijomis. Ypač aktyvios, jo teigimu, didžiosios miesto įmonės, kurios domisi naujomis rinkomis, aktyviai ieško galimybių eksportui. Beje, šiuo metu šalies verslą labiausiai dominantys regionai yra Skandinavija, NVS šalys ir Persijos įlankos šalys.

Panevėžyje ministerijos atstovai kalbėjo ne vien apie nesąžiningą konkurenciją, antidempingą, muitus ir panašius dalykus, bet ir pristatė, kaip sekasi ar sekėsi vienose ar kitose derybose dėl sutarčių sudarymo. Pasak A. Zananavičiaus, baigtos derybos dėl Europos Sąjungos ir Korėjos laisvosios prekybos sutarties lietuviams verslininkams leis sutaupyti apie 1 mln. litų eksporto mokesčių per metus. Kartu pripažino, kad didesnės naudos visos šalies verslui kartais derantis tenka paaukoti vienos kurios nors verslo šakos interesus.

A. Zananavičius „Panevėžio balsui“ pasakojo, kad ministerijai yra tekę padėti spręsti ir Panevėžio verslininkų problemas. Anksčiau ieškota pagalbos jau bankrutavusiai „Ekrano“ gamyklai. Be to, mūsų krašto pienininkai yra turėję problemų dėl eksporto.

Informacija – vertybė

Lankantis regionuose norima paskleisti kuo išsamesnę informaciją apie galimybes verslui užsienyje. R. Jablonskas pripažino, kad galbūt ir visa reikiama informacija verslininkų laiku nepasiekia – biurokratinei mašinai įsisukti kartais prireikia daugiau laiko.

Kad tokie susitikimai naudingi, patvirtino individualios įmonės savininkas Rimantas Maženis. Jo teigimu, atėjus į susitikimą konkrečių problemų iš karto nelabai išspręsi, tačiau pravers surinkta naudinga informacija. Vėliau, kai tos informacijos prireikia, reikia mažiau laiko paieškoms.

„Žiūrime į ateitį, ir vien dėl to mums ta informacija reikalinga“, – sako R. Maženis.

Verslininko teigimu, svarbu ne tik žinoti, kur informacijos ieškoti, bet ir patikinimai, kad klausimų laukiama.

Daiva SAVICKIENĖ