Naujienos

Trijų šalių ministrai vakar į Vilnių skrido tikėdamiesi, kad Lietuva iškels rankas. Tačiau iš visų pusių spaudžiamas Vilnius atsilaikė ir vakar vakare pasiekė svarbią diplomatinę pergalę – pritarta jo reikalavimams ES derybose su Rusija. „Lietuva yra viena prieš kitas 26 ES šalis“. „Vilniaus pozicija – nepakeliama“. „Mes neturime laiko“, – tokius pasipiktinimo žodžius prieš kelias dienas žarstė Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Rupelis.

Ši šalis pirmininkauja ES.

Bet Vilniuje D.Rupelio spaudimas atsimušė į kietą Lietuvos diplomatų gynybą.

Matyt, todėl svečio tonas pasikeitė: „Jūsų reikalavimai bus įtraukti į būsimų ES ir Rusijos derybų mandato tekstą“.

Sekmadienį Vilniuje, „Stiklių“ viešbutyje, suderinti pozicijų dėl Briuselio ir Maskvos derybų susitikę D.Rupelis, Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, jo kolega Lenkijoje Radoslawas Sikorskis ir Švedijos diplomatijos vadovas Carlas Bildtas pritarė Lietuvos pasiūlymams.

Numatoma, kad į derybų mandato tekstą bus įtraukti visi keturi pagrindiniai Lietuvos reikalavimai.

Šypsojosi tik lietuvis

Po derybų ir vakarienės keturių ministrų nuotaikos buvo skirtingos. P.Vaitiekūnas neslėpė šypsenos, o jo kolegos išliko santūrūs.

„Solidarumas Europoje nėra tuščias žodis. Galime konstatuoti, kad ES yra vieninga.

Šiandien buvo raštiškai patvirtinta, kad visi mūsų reikalavimai bus įtraukti į ES ir Rusijos derybų mandato protokolą“, – pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Jo kolega iš Slovėnijos D.Rupelis vakar vakare jau buvo pamiršęs savo griežtą nuostatą dėl Vilniaus pozicijos: „Po šios dienos galima drąsiai sakyti, kad ES gali pasikliauti Lietuva, o jūsų šalis – pasitikėti Europos Sąjunga“.

Švedijos užsienio reikalų ministro C.Bildto ir jo kolegos iš Lenkijos R.Sikorskio mintys jau sukosi apie kelionę į Gruziją.

Iš Liuksemburgo – su viltimi

Apie būtinybę Bendrijai pirmininkaujančios Slovėnijos atstovams vykti į Vilnių ir pradėti derybas su Lietuva prabilta iškart po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge balandžio pabaigoje.

Būtent tuomet Lietuva vienintelė iš 27 Bendrijos narių nepritarė siūlymui pradėti ES ir Rusijos derybas dėl Bendradarbiavimo ir partnerystės sutarties.

Vilnius pasiūlė į derybų mandato tekstą įtraukti keturias deklaracijas.

Tą kartą nesusitarę ministrai nutarė įstrigusias diskusijas perkelti į Lietuvą.

„Mūsų šalis pirmą sykį dalyvavo tokiose svarbiose derybose kaip lygiavertė ir individuali partnerė, – vakar „Lietuvos rytui“ sakė Lietuvos diplomatas. – Liuksemburge derybų, galima sakyti, net nebuvo. Jas pradėjome Vilniuje“. 

Prieš vizitą – gandai

Po susitikimo Liuksemburge spaudimas netikėtai išsišokusiam Vilniui sustiprėjo – partneriai Briuselyje norėjo kuo greičiau pradėti derybas su Rusija.

Be to, šeštadienį pasklido gandai, kad D.Rupelis Vilniuje prabils ultimatumų kalba.

Jeigu Vilnius nepakeistų pozicijos, slovėnas esą būtų atsisakęs su kolegomis iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos vykti su vizitu į Gruziją.

Vėliau kalbos apie ultimatumą nutilo – D.Rupelis šiandien, kaip ir planuota, skris į Gruziją.

Šioje šalyje keturi ministrai mėgins padėti sureguliuoti Maskvos ir Tbilisio konfliktą dėl Abchazijos, kuri nepripažįsta Gruzijos valdžios.

Ar iš D.Rupelio lūpų sekmadienį iš tiesų nuskambėjo grasinimai, neaišku.

„Palikime tai istorijai“, – „Lietuvos rytui“ sakė diplomatas.

Ilgo kelio pradžia

Neįvardytas Lenkijos diplomatas naujienų agentūrai „Reuters“ savaitgalį pareiškė esąs beveik įsitikinęs, kad Lietuva artimiausiu metu atsisakys reikalavimų ir derybas su Rusija bus galima pradėti.

„Tai rodė, kad norima skubėti, – apie žinias iš Varšuvos kalbėjo „Lietuvos ryto“ pašnekovas. – Bet mes skubėti nenorime.

Deramės dėl visų mums rūpimų klausimų.

Trauktis niekur neketinome ir pasiekėme savo tikslą“.

Lietuvos diplomato teigimu, sekmadienį Vilniuje įvykęs keturių užsienio reikalų ministrų susitikimas yra tiktai ilgo kelio pradžia: „Derybos truks iki pat gegužės 26 dienos.

Tuomet dar kartą posėdžiaus ES užsienio šalių ministrai.

Jautėme spaudimą iš ES, kurį greičiausiai nulėmė Rusijos ir jos dujų politika.

Bet dabar mus jau išgirdo. Tiesa, dar reikės užsitikrinti didžiųjų valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos – paramą“.

Varšuva ilgai dvejojo

Vilnius jau anksčiau tikėjosi sulauksiantis atviresnės Varšuvos paramos.

Šitokias viltis palaikė faktas, kad Lietuva pati ne kartą tarpininkavo Lenkijos ginčuose su kitomis ES šalimis.

Tačiau aiškaus ir viešo palaikymo iš Varšuvos Lietuva iki vakardienos neišgirdo.

„Lenkai kažkodėl neįsiklausydavo į mūsų siūlomų deklaracijų turinį. Atrodė, kad jiems svarbus tik laikas“, – svarstė Lietuvos diplomatas.

Bet vakar Lenkija stojo į Lietuvos pusę. Tam įtakos turėjo ir Lietuvos premjero Gedimino Kirkilo pokalbis su Lenkijos vyriausybės vadovu Donaldu Tusku. Šis telefonu pareiškė paramą Vilniaus pozicijai.

* * *

Ko reikalauja Vilnius?

* Prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje Lietuva siūlo įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje numatytų reikalavimų. Rusija kviečiama aktyviau bendradarbiauti sprendžiant energijos išteklių tiekimo 2006 metais neva dėl prastos techninės būklės uždarytu naftotiekiu „Družba“ atnaujinimą.

* Taip pat pažymima, kad Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu susiję su Lietuvos ir visos Europos Sąjungos saugumu, todėl Vilnius siūlo papildomą deklaraciją dėl Gruzijos ir Moldovos.

* Vilnius norėtų mandate matyti deklaraciją ir dėl teisinio bendradarbiavimo. Tai paskatintų konstruktyvų Rusijos dialogą su ES šalimis kriminalinėse bylose dėl 1991 metų Sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų liepos 31-ąją įvykusių Medininkų žudynių, taip pat bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.

* Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų tarptautinių įsipareigojimų.

* * *

Vadovaujamasi Lietuvos ir ES interesais

Petras Vaitiekūnas, Lietuvos užsienio reikalų ministras

„Lietuva nekelia išankstinių sąlygų Rusijai ir neblokuoja Europos Sąjungos sutarties su ja.

Esame suinteresuoti Europos Sąjungos derybomis su Rusija ir norime, kad Rusija būtų arčiau Europos. Tačiau išsakėme savo poziciją atsižvelgdami į giluminius Lietuvos ir Europos Sąjungos interesus. Mūsų principai: teisingumas, saugumas ir teisės viršenybė.

Briuselio lūpomis turi nuskambėti teiginiai, atspindintys Lietuvos interesus. Norime, kad naujoji Europos Sąjungos ir Rusijos sutartis būtų geresnė už dabar esamą.

Mes tikrai nesame vieniši, dauguma Europos Sąjungos narių supranta Lietuvos poziciją ir interesus“.

* * *

Lietuva – maža, bet drąsi šalis

Edwardas Lucasas, Didžiosios Britanijos dienraščio „The Daily Mail“ apžvalgininkas

„Lietuvos poziciją blokuoti Europos Sąjungos ir Rusijos derybas dėl naujos bendradarbiavimo sutarties – pagirtina iniciatyva. Vakarų valstybės nuolaidžiauja Rusijai, o nedidelė ir neturtinga Lietuva sugebėjo mesti iššūkį, reikalaudama, kad Europa keistų savo poziciją.

Rusijai šiuo metu nėra dėl ko daug jaudintis užsienyje.

Gruzijos bauginimas sukėlė tik nevaisingus protesto mekenimus iš ES ir NATO. Vokietijos draugiški ryšiai su Rusija sukūrė Trojos arklį dviejų svarbiausių Vakarų aljansų širdyje.

Italija ir Prancūzija užima tą pačią poziciją: priimti prekybos su Rusija turtus, ignoruojant politinę kainą. JAV ir Britanija yra per daug suglumusios dėl Irako ir Afganistano.

Vis dėlto Lietuva, viena iš mažiausių ir neturtingiausių valstybių Europoje, drąsiai ginčija konsensusą, reikalaudama, kad ES sugriežtintų savo poziciją prieš pradėdama derybas su Kremliumi“.

Kiekvienas naujas Kremliaus vadovas Vakaruose sulaukia „medaus mėnesio“, bet vėliau tenka smarkiai nusivilti – Michailas Gorbačiovas nusileido radikalams ir tapo nepajėgus, Borisas Jelcinas pasidavė alkoholiui ir savo bičiulių korupcijai, o Vladimiras Putinas tapo grėsmingu autokratu.

Kada mes pagaliau išmoksime pamoką?“