Naujienos

Kitų metų rudenį Vilniuje planuojamas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas turėtų tapti vienu ryškiausių Lietuvos pirmininkavimo ES renginių. Lietuvai Rytų partnerystės programa svarbi ne vien dėl politinių tikslų, bet ir dėl glaudesnių ekonominių ryšių su rytinėmis ES kaimynėmis.

Rytų partnerystės programa (RP) buvo sukurta prieš trejus metus, 2009 m. gegužę Prahoje vykusiame ES ir rytinių šalių vadovų susitikime. Jos tikslas – suformuluoti ES santykių su rytinėmis kaimynėmis strategiją, kurti sąlygas Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos, Ukrainos politinei ir ekonominei integracijai su ES.

Vadovų susitikimus sutarta rengti kas dvejus metus, pastarasis RP viršūnių susitikimas vyko pernai rudenį Varšuvoje, trečiasis numatomas 2013 m. vėlyvą rudenį Lietuvoje.

„Lietuva nuosekliai plėtoja Rytų partnerystės temą, tad logiška ir simboliška, kad šis renginys vyks Vilniuje. Susitikimui rimtai rengiamės, įvardijame konkrečius tikslus ir užduotis, kurias turime atlikti tiek mes patys, tiek rytinės kaimynės“, – sako Evaldas Ignatavičius, užsienio reikalų viceministras. Anot jo, tokie susitikimai, į kuriuos atvyksta ir didžiųjų ES valstybių vadovai, tampa savotiška reklama šaliai.

– Kodėl Lietuvai svarbu įtvirtinti savo, kaip aktyvios Rytų partnerystės programos dalyvės, vaidmenį?

– Nuo pat pradžių buvome programos priešakyje, tai nuolatinis mūsų rūpestis. Esame suinteresuoti, kad drauge su ES kaimynėmis Rytuose būtų plėtojami projektai energetikos, transporto, aplinkosaugos ir kitose srityse. Ši programa formuluoja konkrečius, net buitiškus tikslus – laisvosios prekybos plėtra, bevizis judėjimas. Tai svarbu tiek kaimyninėms šalims, tiek mums patiems.

Svarbu, kad Rytų partnerystė apskritai egzistuoja bendrojoje ES kaimynystės programoje, kad tam skiriamas specialus finansavimas ir dėmesys, anksčiau to nebuvo. Šioje finansinėje perspektyvoje (2010–2013 m. laikotarpiu) rytiniams partneriams skirta 600 mln. EUR per Europinės kaimynystės ir partnerystės priemonę. Kiek bus skiriama 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje, dar nėra aišku. Kalbama apie 18 mlrd. EUR biudžetą kaimynystės programoms. Šioje perspektyvoje du trečdaliai biudžeto atiteko pietinėms šalims, trečdalis – rytinėms, sieksime, kad nuo 2014 m. šis balansas būtų naudingesnis Rytų partnerystei.

– Ar kiti pastaruoju metu aktualūs ES tarptautinės darbotvarkės klausimai – Arabų pavasaris, neramumai Artimuosiuose Rytuose – neužgožia Rytų partnerystės?

– Žinoma, ES visuomenės dėmesys krypsta ten, kur revoliucijos, liejasi kraujas, o ne ten, kur vyksta normalus bendradarbiavimas ir vykdomi projektai. Tai suprantama. Kartais daugiau dėmesio skiriama politiniams įvykiams, rinkimams, teismo procesams, tarkime, Baltarusijoje ar Ukrainoje, bet iš esmės RP nėra sensacinga programa. Galime pasidžiaugti, kad rytinėje kaimynystėje nėra gaisrų, kuriuos reikėtų gesinti, tiesa, tebėra įšaldyti konfliktai Moldovoje, Gruzijoje, Kalnų Karabache. Tai dalykai, kuriuos daugelį metų mėginama spręsti, Lietuva dėl to dėjo pastangų, pirmininkaudama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. Vis dėlto egzistuoja disproporcija tarp ES dėmesio pietinei dimensijai, Viduržemio jūros šalims ir rytinėms kaimynėms – tiek kalbant apie politinį formatą, tiek apie finansavimą. Sąjunga Viduržemiui, apimanti 10 pietinių ES kaimynių, startavo anksčiau. O mes patys esame nauji ES nariai, tebesinaudojame ES pagalba, mūsų kaimynės yra naujos ES kaimynės. Programa tik įsisiūbuoja, bet ateityje turėtų stiprėti.

Esminis skirtumas tarp ES pietinės ir rytinės kaimynystės – tas, kad Rytų kaimynės turi perspektyvą ir ambicijų ateityje prisijungti prie ES, o pietinė kaimynystė ir turėtų išlikti kaimynystė.

– Kokios įtakos RP tikslams gali turėti padėtis kaimyninėje Baltarusijoje?

– Kai tik startavo RP programa, drauge su Baltarusijos ir Ukrainos valdžios atstovais parengėme bendrų projektų paketą transporto, energetikos, aplinkosaugos, turizmo, kultūros srityje. Mus sieja bendra geopolitinė erdvė, energetikos ir transporto, istoriniai saitai, visa tai galima panaudoti bendradarbiavimui.

Tačiau dėl dabartinės padėties Baltarusijoje, ribotų santykių su ES ši šalis praktiškai nedalyvauja įgyvendinant RP projektus. Tai nenaudinga Lietuvai, nes mūsų verslas yra aktyvus šioje šalyje, juolab nenaudinga pačiai Baltarusijai. Baltarusija pasirinko kitą integracijos kryptį – dalyvauja Eurazijos ekonominėje sąjungoje.

Tikimės, kad Baltarusijos valdžia imsis veiksmų atšildyti santykius su ES.

– Minėjote, kad į RP susitikimą turėtų atvykti ir didžiųjų ES narių lyderiai. Tačiau po Varšuvos susitikimo buvo kalbėta, kad jame dalyvavo ne tiek ir daug ES senbuvių vadovų.

– Viskas priklauso nuo to, į ką sutelksime dėmesį. Jei į lyderių dalyvavimą – vertinimai gali būti vienokie, jei į rezultatus – kitokie. Mes viršūnių susitikime matome realią galimybę Lietuvai atsiskleisti kaip vienai RP iniciatorių ir iškelti konkrečius tikslus, fiksuoti konkrečius rezultatus. Norime, kad susitikimas būtų turiningas ir kad jo sėkmė nepriklausytų nuo vieno ar kito vadovo dalyvavimo. Svarbiausia, kad būtų įtvirtinta projektų su Rytų partnerėmis pažanga, pasistūmėtų dvišalės derybos dėl laisvosios prekybos ir vizų liberalizavimo su šiomis valstybėmis.

Tikimės, kad Vilniuje pavyks paskelbti apie derybų pabaigą su viena ar kita RP valstybe, tai galbūt motyvuotų ir kitas partnerystės šalis uoliau ruošti „namų darbus“.

Rūta Slušnytė