G. Landsbergis: Lietuvos iniciatyvos, skirtos Ukrainos atstatymui – įkvepiantis mūsų ir tarptautinių partnerių indėlis į Ukrainos pergalę ir Ukrainos vaikų ateitį
Spalio 30 d. metinės Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo konferencijos metu aptarti Ukrainos atstatymo prioritetai ir pasirašyti svarbūs susitarimai su tarptautiniais partneriais iš Airijos, Italijos, Taivano dėl Lietuvos inicijuotų Ukrainos atstatymo projektų finansavimo bei įgyvendinimo.
Susitarimai vainikuoja daugelio Lietuvos, Ukrainos ir kitų šalių diplomatų, institucijų pastangas bei įdirbį atstatant sugriautas švietimo įstaigas, statant slėptuves nuo bombų.
Konferencijos metu Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ir Airijos ambasados Lietuvoje atstovai pasirašė susitarimo memorandumą dėl Airijos 3 mln. eurų tikslinio įnašo, skirto slėptuvių statybai prie Ukrainos mokyklų. Lietuva tapo pirmąja valstybe, su kuria Airija nusprendė kartu įgyvendinti vystomojo bendradarbiavimo projektus Ukrainoje, skirdama tikslinį įnašą į Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą.
„Rusijai siunčiant karius žudyti civilių, raketomis beatodairiškai naikinant civilinę infrastruktūrą, bombų sprogimai ir pavojaus sirenos čia skamba dažniau nei mokyklos skambutis. Privalome susitelkti ir padaryti viską, kad Ukraina laimėtų, kad apsaugotume šalį ir jos žmones nuo tolesnio griovimo. Lietuvos ir tarptautinių partnerių susitelkimas atstatyti tai, kas sugriauta, yra mūsų indėlis į Ukrainos pergalę ir Ukrainos vaikų ateitį“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo konferencijos dalyvius nuotoliniu būdu pasveikinęs Ukrainos švietimo ir mokslo ministras Oksenas Lisovas, pabrėžė Lietuvos ir tarptautinių partnerių paramos svarbą.
„Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos Vyriausybei už pastangas, kurios šiuo metu dedamos atkurti švietimą Ukrainoje. Dėkoju Lietuvos žmonėms, dėkoju Lietuvos verslui, partneriams ir labdaros fondams, dėkoju užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, kuris yra artimas Ukrainos draugas. Mes jaučiame jūsų paramą, stebime jūsų kalbas. Kiekvienas Jūsų drąsiai ištartas žodis skamba mūsų širdyse. Mes labai tai vertiname ir dėkojame Jums asmeniškai“, – pažymėjo O. Lisovas.
Siekiant saugiai sugrąžinti vaikus į mokyklas ir paspartinti mokyklų atstatymo procesą, konferencijos metu Užsienio reikalų ministerijoje taip pat pasirašytas susitarimas tarp Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir italų architektūros studijos „Scandurra Studio Architeturra srl“ dėl tipinio mokyklos techninio projekto parengimo. Ši įmonė laimėjo Lietuvos inicijuotą tarptautinį architektūrinį konkursą „Ateities mokykla Ukrainai“.
Numatoma, kad „Scandurra Studio Architeturra srl“ iki 2025 m. vasario mėn. parengs tipinį mokyklos techninį projektą, kuriuo nemokamai galės naudotis Ukrainos institucijos ir kiti tarptautiniai partneriai, dalyvaujantys mokyklų atstatymo procese.
Lietuva viena pirmųjų valstybių, pradėjusi Ukrainos atstatymo projektus, nelaukiant karo pabaigos. Sutelkus Lietuvos ir Ukrainos institucijų pastangas, patirtį ir ekspertizę, pavyko palyginti nedidelius dvišalius projektus paversti didesnėmis iniciatyvomis, finansuojamomis Europos Komisijos ir kitų partnerių – geriausi pavyzdžiai yra Ukrainos mokykloms skirta slėptuvių nuo bombų programa, kuriai iš viso skirta 15,5 mln. eurų. Slėptuvių įrengimas prie ugdymo įstaigų yra būtinas siekiant užtikrinti Ukrainos moksleivių galimybes fiziškai grįžti į mokyklas ir saugiai mokytis.
2022–2024 m. Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo lėšomis atstatytas vaikų darželis „Rūta“ Irpinėje, rekonstruotas licėjus Borodiankoje, atnaujintos ir reikiama įranga aprūpintos ugdymo įstaigos Snihurivkoje, Mykolajivo srityje, Irpinės vaikų darželyje pastatyta antiradiacinė slėptuvė, įgyvendinti kiti reikšmingi projektai.
Metinėje Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo konferencijoje taip pat vyko Lietuvos ir užsienio politikos, viešojo, privataus sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų atstovų diskusijos, kaip veiksmingai prisidėti prie Ukrainos atstatymo ir atsigavimo, didinti šalių partnerių atsparumą globaliems klimato kaitos, skaitmeninimo, hibridinių grėsmių keliamiems iššūkiams, kartu stiprinant Lietuvos įtaką tarptautinėje aplinkoje.