Naujienos

Apie pirmąjį Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos bendradarbiavimo su Rusijos Kaliningrado sritimi tarybų pirmininkų susitikimą Kaliningrade, galimybes, atsiveriančias Lietuvai ir aktualią keturių šalių diskusiją kalbamės su užsienio reikalų viceministru Evaldu Ignatavičiumi.

Kovo 2 dieną susitikimo Kaliningrade metu buvo sukurtas naujas bendradarbiavimo transporto, energetikos, sienos perėjimo infrastruktūros plėtros ir piliečių kelionių srityse formatas ir iniciatyva. Koks yra jos tikslas?

 Tikslas – aptarti rūpimus kelių sričių klausimus. Projektams reikia koordinacijos, tad pasikeisti nuomonėmis yra ypač naudinga.

Tai buvo pirmasis iniciatyvos susitikimas. Jis vyko skirtingais lygiais: Kaliningrado srities gubernatoriaus susitikimas su Lenkijos ir Baltarusijos atstovais, vicegubernatoriaus susitikimas su Lietuvos delegacija. Be manęs Lietuvai atstovavo generalinio konsulato atstovai.

Sutarta, kad kitąmet šis formatas bus tęsiamas susitikimu Baltarusijoje, kurio metu taip pat aptarsime transporto, infrastruktūros, energetikos, piliečių judėjimo per sieną ir muitinės pralaidumo klausimus.

Kokie konkretūs projektai ir problemos buvo aptartos įvykusiame susitikime?

Daugiausia buvo kalbama apie geležinkelio tranzitą, diskutuojama tarifų klausimu. Natūralu, kad valstybės aiškina, kad kaimynų taikoma tarifų politika riboja tranzito pralaidumą. Tokių argumentų girdime jau labai seniai, tačiau patys susitikime akcentavome platesnį kontekstą. Mes atkreipėme susirinkusiųjų dėmesį į galimybę plėtoti Rytų – Vakarų koridorių ir galimybę rusams prisidėti prie krovinių traukinio „Vikingas“. Jokių konkrečių pasiūlymų ar pažadų nebuvo duota, tačiau Kaliningrado atstovus domina visi projektai ir idėjos, kurios galėtų didinti jų uostų pajėgumus ir apyvartą, o ji pernai krito daugiau nei 50 proc. Tačiau dažniausiai kroviniams pritraukti reikalinga ne tik tarifų korekcija, kokia buvo padaryta praeitais metais, siekiant pritraukti krovinių į Kaliningrado uostą. Būtina, kad veiktų visa grandinė, į kurią įeina uostai, geležinkelis, logistikos centrai.

Pasiūlėme aktyviau bendradarbiauti ir energetikos srityje – Kaliningradui svarstyti ir įsitraukti į mūsų pasiūlymą prisijungti prie Vakarų Europos elektros dažnių sistemos. Realizuojant energetinius projektus tai svarbu.

Ar buvo aptarti muitinės klausimai, prie kokių išvadų ar susitarimų prieita?

Aktualizavome muitinės pralaidumo klausimus. Pavyzdžiui, „Vikingas“ sieną kerta per 30 min., o Rusijos pusėje visos transporto priemonių tikrinimo procedūros ir muitinės reikalai trunka net iki 10 kartų ilgiau. Šiuos klausimus būtina spręsti, todėl buvo pasiūlyta inicijuoti Baltarusijos, Rusijos ir Lietuvos transporto ministrų susitikimą.

Kreipėmės ir dėl valstybės sienos tikrinimo supaprastinimo, dėl sienos infrastruktūros plėtros. Mes modernizavome pasienio punktus, tačiau Rusijos pusėje dar daug nepadaryta. Čia aktualus ir posto Nida – Rybačij atidarymas.

Kalbėjomės apie judėjimo per sieną supaprastinimą ir vizų išdavimą. Pernai mes sumažinome reikalingų Lietuvos vizai gauti dokumentų skaičių nuo 12 iki 5. Aišku, tikimės, kad Baltarusijos ir Rusijos pusės pasektų mūsų pavyzdžiu.

Kelti klausimai užfiksuoti, konkrečių susitarimų, įsipareigojimų ar protokolų pasirašyta nebuvo, nes šalys neturėjo tokių įgaliojimų. Aišku, čia yra ir įgaliojimų klausimas – Kaliningrado srityje visoms tarnyboms vadovauja gubernatorius, o visi sprendimai priimami Maskvoje. Todėl susitikimas pasitarnavo kaip vieta diskusijai ir nuomonėms. Mes pasiūlėme sprendimų, kurie vėliau jau turi būti priimti arba tų šalių vyriausybių, arba aukštesniuose tarpvyriausybiniuose susitikimuose.

Kokias galimybes matote Lietuvai plėtojant tokią bendradarbiavimo iniciatyvą?

Susitikti ir susėsti prie vieno stalo yra naudinga, o tarp šių keturių šalių nėra tokio formato. Pridėtinė vertė kyla dėl to, kad dvi valstybės yra ES narės ir puikiai išmano bendrijos vidaus mechanizmus, Baltarusija – Rytų partnerystės narė ir mes aktyviai skatiname jos bendradarbiavimą su ES. Rusija dar derasi dėl bendradarbiavimo su ES, todėl yra visai kitos kategorijos žaidėjas.

Nauda taip pat gali būti išreikšta ir konkrečiais skaičiais, konkrečioms pasienio bendradarbiavimo programoms skirtomis lėšomis. Iš ES fondų 130 mln. eurų skiriama mūsų pasieniui su Kaliningrado sritimi ir bendroms programoms tarp Lietuvos ir Lenkijos plėtoti. 170 mln. eurų tokiai pačiai programai tarp Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Baltarusijos. Tai yra dideli pinigai. Jais galima įgyvendinti idėjas, kurios sietųsi su didesniais mūsų vykdomais projektais. 

Šiek tiek pakomentuokite Gintaro kelio projektą, kas tai ir į ką nukreipta Baltarusijos veikla?

Tai prekybos ir transporto maršrutai nuo Baltijos jūros į Pietus: Juodosios, Kaspijos jūrų link. Kitaip tariant, tai būtų Baltijos kelio jungtis su Šilko keliu. ASEM metu pasirašėme deklaraciją dėl krovinių gabenimo tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Kinijos. Norime, kad prisijungtų ir Rusija, Kazachstanas ir kitos valstybės. Tai būtų Gintaro kelio pratęsimas iki pat Kinijos. Iš esmės visi šie projektai yra istorinių maršrutų Rytų – Vakarų koridoriaus kryptimi.

Kalbėjosi Karina VILKAUSKAITĖ