Naujienos

Dalyvauti šiame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-ųjų metinių minėjime – didžiulė garbė.

1990 m. kovo 11 d. nepriklausomybės paskelbimas buvo be galo svarbus istorinis įvykis. Tai buvo svarbus Lietuvai žingsnis kelyje į politinę laisvę. Tai buvo svarbus Europai žingsnis įveikiant asidalijimą tarp Rytų ir Vakarų. Tai buvo svarbus žingsnis visiems žmonėms, siekiantiems laisvės.

Šio minėjimo šūkis – „Tikėti laisve“. Nedaugeliui man žinomų pastarojo meto įvykių šis šūkis tiktų labiau nei šiandien.

Lietuvai 1940 m. netekus nepriklausomybės, jūsų piliečiai niekada neprarado tikėjimo laisve. Tie, kurie dalyvavo partizaninio pasipriešinimo sovietinei okupacijai judėjime nuo 1941 m. iki šeštojo dešimtmečio – jie tikėjo laisve ir kovėsi dėl jos.

Disidentai ir studentai, kurie septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose platino atsišaukimus ir rengė pogrindinius koncertus – jie tikėjo laisve ir savo darbais tai įrodė. Tie, kurie devintojo dešimtmečio pabaigoje žengė pirmuosius žingsnius kelyje į nepriklausomybę, įkurdami Sąjūdžio judėjimą – jie tikėjo laisve ir iškovojo ją.

Mano asmeniniuose prisiminimuose išlikę gyvi žmonių grandinės, 1989 m. rugpjūčio mėn. sujungusios tris Baltijos valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – vaizdai.

Du milijonai žmonių – vyrų ir moterų, jaunų ir vyresnio amžiaus – susikibę rankomis, kad parodytų solidarumą ir nesitaikstymą. Politinės laisvės vardan jie drauge stojo prieš totalitarizmo – nacizmo ir komunizmo – jėgas. Tai buvo svarbus ženklas visai Europai, likus vos keliems mėnesiams iki Berlyno sienos griuvimo. Visi pamatė, kiek daug galima pasiekti nepalaužiama dvasia ir drąsa.

Šių Lietuvos žmonių drąsių žygių rezultatas – 1990 m. kovo 11 d. deklaracija. Man didelė garbė šį vakarą sakyti kalbą stovint šalia gerb. V. Landsbergio, kurio vaidmuo tuose įvykiuose buvo svarbus. 1991 m. rugsėjo mėn. Lietuva vėl buvo nepriklausoma, laisva ir demokratinė šalis.

Kaip Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas norėčiau pasveikinti Lietuvą, nes ji eina pavyzdiniu keliu. Likimą vėl paėmę į savo rankas, jūs ryžtingai ir sėkmingai žengėte link Europos.

Niekada nekilo abejonių dėl jūsų europinės krypties. Ilgą istoriją ir turtingą kultūrą turinti Lietuva yra lygiavertė Europos valstybių šeimos narė. Šis kultūrinis paveldas buvo įvertintas Vilnių paskiriant 2009 m. Europos kultūros sostine.

Jūs ne tik pirmieji paskelbėte nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos, bet ir pirmieji 1995 m. pateikėte prašymą stoti į ES. 2004 m. gegužės 1 d. kartu su kitomis septyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis įstojote į Europos Sąjungą. Tai buvo diena, kai Rytai ir Vakarai susijungė Europoje, kai paskutiniai geležinės uždangos likučiai tapo istorija. Džiaugsminga diena.

Nuo 1990 m. jūs padarėte didelę pažangą reformuodami savo ekonomiką ir pertvarkydami visuomenę. Įspūdingas pasikeitimas. Per šią ekonomikos krizę jūsų ekonomika įrodė esanti atspari. Šią paskutinę audrą jūs atlaikėte labai gerai: ji jus užklupo vėlai, bet jūs jau atsigaunate ir esate stipresni negu iki jos.

Pradėjęs lankyti sostines kaip Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas, 2009 m. gruodžio mėn. apsilankiau Vilniuje. Man teko garbė susitikti su gerb. Prezidente Grybauskaite ir gerb. Ministru Pirmininku Kubiliumi. Pats pamačiau, kaip toliau stengiatės labiau integruotis į mūsų Sąjungą. Pažangos dar reikia tokiose srityse kaip transportas ir energetinis saugumas. Be abejonės, tai ir bendra Europos atsakomybė.

Ponios ir ponai,

Didžiausią įspūdį po tokio trumpo laikotarpio daro tai, kad lietuviai Europos Sąjungoje iš tiesų jaučiasi esantys namuose. Europa tapo jūsų politinio likimo dalimi. Tikriausiai neatsitiktinai buvęs Lietuvos valstybės vadovas šiuo metu yra Europos Parlamento narys, o buvusi Europos Komisijos narė praėjusiais metais buvo išrinkta valstybės vadove. Tai gana išskirtinis atvejis.

Šiuo atžvilgiu, kaip ir daugeliu kitų, Lietuva turi daug ką pasiūlyti kitoms mūsų Sąjungos valstybėms narėms. Istorinę patirtį ir išmintį. Supratimą, kad Europa turi būti solidari išoriniame pasaulyje. Ir visų svarbiausia tvirtą tikėjimą laisve – didžiausia mūsų politine vertybe.

Kitų europiečių vardu dėkoju jums už tai ir linkiu sėkmės ateinančiais dvidešimt metų!