Naujienos

Prasidėjusios diskusijos dėl naujos Europos saugumo politikos parodė, kad Rusija ir Vakarų valstybės šį klausimą supranta skirtingai, sekmadienį BNS sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Ministras "sunkiai suprantamais" pavadino kai kuriuos Maskvos siūlymus kurti naują saugumo architektūrą Europoje. Taip V.Ušackas komentavo Graikijoje savaitgalį vykusias diskusijas dėl Europos saugumo ateities, kuriose dalyvavo Europos saugumo ir bendradrabiavimo organizacijos (ESBO) valstybių ministrai, bei prieš tai įvykusį Rusijos ir NATO Tarybos susitikimą.

"Tiek mes - Europos Sąjunga (ES), tiek Rusijos ministras vartojame tuos pačius žodžius - nedalomas saugumas, vientisas saugumas, visaapimantis saugumas, bet tenka pripažinti, kad tuos žodžius suprantame skirtingai. Šiuo metu yra didžiulė takoskyra", - BNS telefonu iš Korfu salos sakė V.Ušackas.

Anot V.Ušacko, Lietuva yra pasirengusi diskutuoti, kaip pagerinti egzistuojančių institucijų veiklą, bet Rusijos pasiūlymai kurti naują saugumo architektūrą kartais yra sunkiai suprantami.

"Nereikia išradinėti dviračio - NATO, ES, Europos Taryba ir ESBO jau įrodė savo vertę (...). Sunku suprasti, kai šalis, kuri nėra kai kurių šių organizacijų narė, teikia pasiūlymus, kurie gali pakirsti šių organizacijų pagrindus, kai pačios šeimos narės yra patenkintos šių organizacijų veikla", - sakė V.Ušackas.

Ministro nuomone, diskusijos dėl saugumo ateities tęsis dar ilgai, ir tikėtina, kad jos nesibaigs iki Lietuvos pirmininkavimo ESBO 2011 metais.

"Tai pradžia ilgos diskusijos, kurios neturėtume dirbtinai skatinti, užsibrėžti konkrečios finišo linijos, kada maratoną baigsime", - sakė V.Ušackas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas dar pernai vasarą iškėlė idėją, kurios pagrindas yra naujos saugumo struktūros sukūrimas. Pastaruoju metu aktyviai šį pasiūlymą propaguojanti Maskva tikina, kad tai pašalintų pasidalijimą, išlikusį nuo Šaltojo karo, ir leistų bendrai gintis nuo tokių pavojų kaip terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas. NATO valstybės kol kas jį vertina atsargiai.

Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, V.Ušackas pabrėžė, kad svarstant D.Medvedevo 2008 metais pateiktus siūlymus peržiūrėti Europos saugumo architektūrą, pirmiausia reikia įvertinti, kaip visos ESBO narės vykdo prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su žmogaus teisių laikymųsi, pagarba šalių teritoriniam vientisumui ir teise kiekvienai šaliai laisvai pasirinkti saugumo sąjungas ir karinius aljansus, kuriems pageidautų priklausyti.

V.Ušackas taip pat sakė nesutinkąs su nuomone, kad šeštadienį priimtas NATO sprendimas atnaujinti po karo Gruzijoje įšaldytą Aljanso ir Rusijos karinį bendradarbiavimą reiškia, esą yra grįžtama prie įprastų ir visaapimančių santykių.

"Baigėme susitikimą dvilypiu jausmu - viena vertus, iš NATO pusės yra aiškus interesas kalbėtis su Rusija tais klausimais, kurie svarbūs mums visiems - svarstyti globalaus saugumo iššūkius, Irano, Afganistano klausimus, kovą prieš piratus prie Somalio krantų. Antra vertus, Rusijos - Gruzijos karo šešėlis dar ilgam kabos virš NATO ir Rusijos tarybos, ir čia nuomonių skirtumas yra akivaizdus", - BNS sakė V.Ušackas.

Po pernai įvykusio Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto NATO nutraukė formalų bendradarbiavimą su Rusija, bet šių metų kovą nuspręsta jį atnaujinti. Tuo metu Lietuva buvo vienintelė, viešai siūliusi neskubėti priimto tokio sprendimo, nes Rusija neįvykdė įsipareigojimų dėl karinio konflikto Gruzijoje sureguliavimo.

V.Ušackas sakė ir savaitgalį dar kartą priminęs, kad Rusijos įsipareigojimai negali būti užmiršti.

"Priminiau, kad mes esame atviri bendradarbiavimui su Rusija NATO rėmuose, bet negalime padėti į stalčių ir užmiršti įsipareigojimų bendros NATO ir Rusijos kaimynės Gruzijos atžvilgiu", - sakė V.Ušackas.

Nepaisydama Vakarų kritikos, po karo Gruzijoje Rusija ne tik neatitraukė savo karių iš separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikų, bet ir pripažino jų nepriklausomybę.