Naujienos

ES. NATO. Minėtų sutrumpinimų reikšmė, ko gero, aiški jau net darželinukui. Informacija apie šias reikšmingas Lietuvai institucijas pilasi kaip iš gausybės rago. Dar viena svarbi tarptautinė organizacija sutrumpintai vadinama ESBO tarsi lieka šešėlyje. Lietuvos užsienio reikalų ministerija siekdama užpildyti informacijos apie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) spragą surengė grupės regioninių laikraščių žurnalistų vizitą į minėtos organizacijos būstinę Vienoje, sudarė galimybes susipažinti su Lietuvos atstovybe prie tarptautinių organizacijų.

Helsinkio susitarimas - politinis

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) buvo įkurta XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje kaip daugiašalis forumas deryboms tarp Rytų ir Vakarų. Iki 1995 metų organizacija vadinosi Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija.

ESBO siekia nustatyti standartus valstybėms narėms įvairiose srityse – nuo karinio saugumo, ekonomikos klausimų iki žmogaus teisių ir humanitarinių problemų.

ESBO pamatai arba dar vaizdžiau tariant genetinis kodas yra Helsinkio baigiamasis aktas. Šis dokumentas yra ne sutartis, o politiškai saistantis susitarimas, priimtas bendru šalių susitarimu, neturinčiu teisinio įpareigojimo.Jis padalytas į tris pagrindines kategorijas : politinę- karinę; ekonominę- aplinkosaugos; žmogiškąją.

ESBO šalys dalyvės sutarė prisiimti įsipareigojimus, skatinančius žmogaus teisų plėtrą bei priemones, stiprinančias pasitikėjimą  saugumo ir karinio bendradarbiavimo srityje- sutarta iš anksto įspėti kitas šalis apie planuojamus karinius manevrus, keistis informacija.

Sovietų užmačios nepasiteisino

Helsinkio konferenciją, vykusią 1975 m. rugpjūčio mėnesį, inicijavo tuometinė Sovietų Sąjunga, kuri siekė įtvirtinti savo politinę įtaką bei teritorijos kontrolę, įteisinti vienpartinę sistemą jos dominuojamose šalyse. Tačiau šiems diktatoriškiems sovietų tikslams nebuvo lemta išsipildyti. Helsinkio proceso pasekmės buvo nepalankios Sovietų Sąjungos užmačioms.

Helsinkyje įsteigta Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija paskatino kurtis Helsinkio Chartijos žmogaus teisių gynimo grupes  Lietuvoje, Ukrainoje, Armėnijoje, Čekijoje, Lenkijoje.

ESBO didelis vaidmuo teko Šaltojo karo pasekmėms likviduoti, įgyvendinant suvienytos Europos idėją. XX a. pabaigoje žlugus sovietinei imperijai iškilo naujų demokratizacijos plėtros problemų, o XXI a. pradžioje ypatingas dėmesys skiriamas terorizmo grėsmei,  ginklų, narkotikų, prekybai žmonėmis ir kt. kontrolei.

56 šalių bendrystė

ESBO unikali tuo, kad nuosekliai laikosi savo nuostatų:  nedalomas saugumas, šalių lygybės statusas ir sprendimų konsensusas, konfliktų sureguliavimas  bei pokonfliktinis sureguliavimas.

Šiuo metu organizacijoje yra 56 Europos, Šiaurės Amerikos ir Vidurinės Azijos šalys.2004 metais organizacijos biudžetas buvo 179,8 mln. eurų. Jis kiekvienais metais mažėja ir 2008 m. yra 164,1 mln. eurų. Lietuvos nario mokestis šiais metais -116 533 eurai.

Įvairiose ESBO institucijose bei sekretoriate Vienoje dirba 450 darbuotojų, kurie keičiasi kas 7 metai, vadinamose „lauko operacijose“, kurios vykdomos 17 šalių, - daugiau kaip 3500 žmonių.

ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje, kuri sukurta kaip tarpvalstybinis forumas, daugiausia vietų priklauso JAV- 17,  Didžiajai Britanijai, Vokietijai, Prancūzijai, Italijai - po 13. Nuo 1991 metų pabaigos organizacijai priklausanti Lietuva turi 3 vietas. Kitąmet ESBO Parlamentinė Asamblėja vyks Vilniuje.

2011 metais Lietuva ruošiasi pirmininkauti ESBO. Šios organizacijos generalinis sekretorius Marcas Perrinas de Brichambaut pirmininkavimą ESBO įvertino kaip didelę politinę atsakomybę. Šalies pirmininkės užduotis-reaguoti į nuolat vykstančius konfliktus, siekti dialogo tarp konfliktuojančių. Be to, Lietuvai teks užtikrinti ESBO vertybes dėl saugumo, regioninio bendradarbiavimo, demokratijos, tarpusavio pasitikėjimo ir atvirumo kaimyninėse valstybėse.

Sulauksime rinkimų stebėtojų

Lietuvos ambasadorius prie tarptautinių organizacijų Vienoje Rytis Paulauskas regionų žurnalistams kalbėjo, kad ESBO daug dėmesio skiria valstybių ir tautų tarpusavio pasitikėjimui skatinti, sutaikymui, demokratinėms reformoms, modernių institucijų ir pilietinės visuomenės kūrimui.

Lietuvos ekspertai yra dirbę ESBO misijose Kosove, Tadžikistane, Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Gruzijoje, kitose šalyse. Žinoma, akiratyje yra ir Afganistano problemos.

Pasak R.Paulausko, ESBO turi vertingos patirties demokratinių rinkimų bei žiniasklaidos laisvės užtikrinimo, žmogaus teisų ir mažumų apsaugos, kovos prieš diskriminaciją srityse.

Beje,vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, Lietuva pakvietė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją stebėti spalio 12 d. vyksiančius eilinius Seimo rinkimus.Tarptautiniai stebėtojai iš įvairių organizacijų Lietuvos parlamento rinkimus stebėjo 1992, 1996 metais, o 2000 m. po specialiosios misijos ESBO nutarė stebėtojų į Lietuvą nebesiųsti. Stebėtojai atvyksta ne dėl politinių motyvų, o norėdami susipažinti, kaip Lietuvoje veikia rinkimų sistema ir dirba rinkimų komisijos. Spaudos konferencijoje į „Bangos“ klausimą, kodėl ESBO rinkimų stebėtojai sugrįžta į Lietuvą, generalinio sekretoriaus kabineto direktorius Paul Frith mįslingai atsakė, jog nieko nėra be priežasties.

Lietuva nuolat deleguoja savo atstovus į ESBO rinkimų stebėjimo misijas. 2007 m. ESBO rinkimų stebėjimo misijose dalyvavo 43 Lietuvos atstovai.

Lietuvos veikla ESBO 2007 metais

Lietuva aktyviai dirbo visose trijose Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dimensijose: politinėje-karinėje, ekonominėje-aplinkosaugos ir žmogiškojoje. Konkretūs Lietuvos veiklos pavyzdžiai:

• Paramos teikimas ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (ODIHR) – ekspertų siuntimas į rinkimų stebėjimo misijas, savanoriško 10 000 EUR įnašo skyrimas ODIHR projektui dėl rinkimų stebėjimo stiprinimo.
• Tarptautinė bendruomenės pastangų rėmimas siekiant sureguliuoti „įšaldytus konfliktus“. 2006 m. birželį Donorų konferencijoje Briuselyje Lietuva įsipareigojo skirti 100 000 EUR ekonominiam ir socialiniam atstatymui Pietų Osetijos konflikto zonoje. Lėšos panaudotos Cchinvalio geriamojo vandens rezervuaro projektui įgyvendinti.
• Lietuva, kaip 2007 m. ESBO Saugumo komiteto kovos prieš terorizmą segmento kuratorė, iniciavo ir surengė darbinį regioninių ir subregioninių organizacijų ekspertų kovos prieš terorizmą apskritojo stalo susitikimą, kuris įvyko Vilniuje 2007 m. birželio 19-20 d.
• Lietuva iniciavo ir surengė Vilniaus konferenciją „Kova prieš prekybą žmonėmis; iššūkiai ir sprendimai“. Konferencija, surengta bendromis ESBO, Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) bei Lietuvos Vyriausybės pastangomis, įvyko Vilniuje 2007 m. spalio 25-26 d.
• Reaguodama į Moldovos prašymą Lietuva iniciavo ir dalyvavo ESBO ir „Interpolo“ poreikių įvertinimo misijoje Moldovoje dėl „Interpolo“ duomenų bazės dėl pavogtų ar prarastų kelionės dokumentų naudojimo.
• Lietuva skyrė 5 500 EUR ESBO projekto „Moldovos pareigūnų vizitas Jungtinės Karalystės amunicijos saugyklose“ įgyvendinimui.
• ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje Kijeve Lietuva pateikė savo kandidatūrą surengti ESBO Parlamentinės Asamblėjos vasaros sesiją 2009 m. Renginys vyks Vilniuje 2009 m. birželio 29-liepos 3 d.
• ESBO Ministrų Tarybos susitikime Madride 2007 m. lapkričio 30 d. buvo priimtas sprendimas dėl Lietuvos pirmininkavimo ESBO 2011 m.

Vilija BUTKUVIENĖ, „Bangos“ redaktorė