Naujienos

Vilniuje Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje iškilmingai atidarytame Energetinio saugumo centre prie Užsienio reikalų ministerijos dirbs vos keli žmonės, bet ambicingų planų tai nestabdo.

Pasak centro vadovo Audriaus Brūzgos, nors turimi ištekliai kuklūs, Energetinio saugumo centras stengsis po kelerių metų gauti NATO akreditaciją ir taip tapti viso Aljanso analitiniu centru, narstančiu energetinius iššūkius ne tik Lietuvai, bet ir visoms šio gynybos bloko valstybėms.

– Kiek centre dirbs žmonių?

– Komanda dar formuojama. Pačioje pradžioje, matyt, bus penki šeši žmonės. Vėliau pagausės dar keliais. Vyriausybės nutarime dėl centro įsteigimo numatyti aštuoni etatai.

– Ne per mažai, turint galvoje visai nemenkus iššūkius ir uždavinius energetinio saugumo srityje, didelius informacijos kiekius, kuriuos reikės tinkamai apdoroti ir išanalizuoti?

– Ištekliai tikrai nebus labai dideli. Tačiau pirmiausia pažiūrėkime, kaip seksis dirbti. Tada bus galima daryti išvadas, ar reikia plėsti darbuotojų skaičių ir kiek žmonių dar priimti. Atitinkamai turės būti galvojama ir apie finansavimo praplėtimą.

– Kiek kainuos centrą išlaikyti per metus? Iš kokių šaltinių jis bus finansuojamas?

– Centras įsteigtas prie Užsienio reikalų ministerijos (URM), tad iš jos biudžeto ir bus finansuojamas. Šiemet bus nedidelis biudžetas, bet jis dar skaičiuojamas, tikslinamas, todėl kol kas negalėčiau pasakyti tikslaus skaičiaus.

- Bet maždaug - keli šimtai tūkstančių ar keli milijonai litų?  

– Tikrai ne milijonais reikės skaičiuoti.Atkreipčiau dėmesį, kad centras įsteigtas bendromis URM, taip pat Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų pastangomis, prisidėjo ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, kitos mokslo įstaigos.

Kiekvienas prisidėjo kuo galėjo. Pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerija skyrė iki šiol beveik nenaudotas patalpas Generolo Jono Žemaičio akademijoje Vilniuje, išskyrė vieną etatą.

– Ką konkrečiai darys centras? Paprastas žmogus, išgirdęs žodį "energetika", tuojau pat įsivaizduoja daug visokių laidų, mygtukų, valdymo pultų, daug kokių nors generatorių, dar visokių su energetika siejamų įrenginių. Bet viso to jūsų patalpose nėra nė kvapo.

– Taip, tikrai, patalpos labiau panašios į paprastą biurą – darbo stalai su kompiuteriais ir spintos dokumentams susidėti.

Mes tikrai nevedžiosim elektros laidų į namus, mažai ką galėsime labai konkretaus padaryti, kad namie būtų šilta ir degtų dujos. Mūsų užduotis – kaupti ir analizuoti informaciją, susijusią su energetiniu saugumu, teikti pasiūlymus Vyriausybei, kaip spręsti šioje srityje iškylančius klausimus, o jų tikrai nemažai.

Turėsime gana plačiai žvelgti į energetikos srityje vykstančius procesus. Pavyzdžiui, aiškinsimės, kaip ir kodėl kinta energetikos išteklių kainos ir kokią tai turės įtaką nacionaliniam saugumui. Turėsime rengti ilgalaikes strategijas, kaip spręsti šioje srityje kylančius klausimus po dešimties ar dvidešimties metų.

Turime pamatyti ir įvardyti, kas vyksta, kaip išvengti konfliktų energetinių išteklių valdymo ir tiekimo pagrindu.Tuo tikslu pasitelksime specialistus, dirbančius įvairiose Lietuvos ir užsienio šalių institucijose, skatinsime jų bendradarbiavimą. Nes specialistų, dirbančių su energetika ir energetiniu saugumu, jau turime labai nemažai.

Mūsų užduotis – juos sutelkti vienam bendram tikslui.

– Lietuvoje pradedantis veikti Energetinio saugumo centras stengsis gauti NATO akreditaciją ir tapti viso Aljanso analitiniu bei koordinaciniu centru šioje srityje. Per kiek laiko tai įmanoma?

– Kaip rodo patirtis, 3–5 metai gali praeiti, kol centras įsivažiuos, pradės dirbti visu pajėgumu, įrodys, ką gali padaryti. Tada ir gali būti žiūrima, ar jis jau būtų vertas viso Aljanso įvertinimo. Kai tokia akreditacija bus gauta, pasikeis ir centro finansavimo formulė. Tuomet prie lėšų skyrimo gerokai prisidės ir NATO.

Tačiau reikės palaukti kelerius metus, kol tai įvyks. Vyriausybės nutarime dėl Energetinio saugumo centro įsteigimo numatyta, kad po trejų metų bus įvertinta jo veikla ir žiūrima, ar jau galima siekti NATO akreditacijos.

– O NATO dokumentuose yra numatyta, kad Aljansui reikia tokio centro?

– Tikrai taip. Neseniai Aljanso viršūnių susitikime Lisabonoje patvirtintoje naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje trumpai, bet labai imliai kalbama apie būtinybę vertinti iššūkius energetinio saugumo srityje. Tai ir yra pagrindas mums tikėtis, kad Vilniuje įsteigtas centras ateityje gali tapti viso Aljanso akredituotu centru.

Stasys GUDAVIČIUS