Naujienos

2006 metai  Lietuvos užsienio politikoje buvo pažymėti energetinio saugumo ženklu. Energetinis saugumas tapo neatsiejama Lietuvos diplomatijos dalimi.   

Lietuvai kartu su kitais partneriais pavyko sutelkti dėmesį į energetinio saugumo problemas. Vis mažiau abejojama, kad Europos Sąjungos šalys apie šias problemas turi kalbėti vienu balsu.  

Šių metų kovą ES viršūnių susitikime joms buvo skirta ypač daug dėmesio.  Pavyko įtikinti Europos Sąjungą, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra energetiniu požiūriu izoliuotos salos, fiziškai nesujungtos su ES vidaus rinka. Šis uždavinys, kurį būtina nedelsiant spręsti, jau įrašytas į  ES „Žaliąją knygą“. Sutarta ir dėl to, kad Europos partneriai, kilus energetinėms krizėms, turėtų aktyviau vienas kitam padėti.

Lietuvos pastangas atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Rytų ir Vidurio Europos energetikos saugumo problemas vainikavo tarptautinėje konferencijoje „Bendra vizija bendrai kaimynystei“ išsakyti  JAV viceprezidento Diko Čeinio žodžiai: „Kai nafta ir dujos tampa bauginimo įrankiu, kai manipuliuojama jų tiekimu ar bandoma monopolizuoti jų gabenimą, tai negali būti pateisinama jokiais teisėtais interesais“. Šie Vilniuje nuskambėję žodžiai apskriejo visą pasaulį. 

Energetikos šaltinių alternatyvas, įvairių šalių patirtį sprendžiant gyvybines  energijos išteklių  problemas kartu su Lietuvos ir užsienio ekspertais, politikais  nagrinėjo ir į metinį suvažiavimą Vilniuje susirinkę mūsų diplomatinių atstovybių vadovai. Klausimas,  kaip gyvens Lietuva, uždarius Černobylio laikus menančius du Ignalinos atominės jėgainės blokus, verčia neatidėliojant ieškoti atsakymų.  

Daugelyje diskusijų išgrynintas požiūris  į tai, kaip užsitikrinti saugų ir patikimą mūsų valstybės energetinės sistemos funkcionavimą,  atsispindėjo atnaujintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje.  

Kartu su Ūkio ministerija ją rengiant  aktyviai dalyvavo ir  mūsų diplomatai.  Šio bendradarbiavimo rezultatas – strategijoje  pavyko subalansuoti  ekonominio naudingumo ir nacionalinio saugumo tikslus.

Pasiektas  reikšmingas posūkis – atsirado reali  Lietuvos geoenergetikos samprata. Suvokta, kad Lietuvos ūkiui  įsiliejus į  ES vidaus rinką mūsų energetinė sistema irgi turi susijungti su ES  energetine sistema.

Vartai  į Vakarų energetikos sistemą atsiveria per Lenkiją, nes tik per Lenkiją galime pralaužti energetinę izoliaciją. Tokia strateginė  misija tenka Lietuvos ir Lenkijos energetiniam bendradarbiavimui.   

Prieš kelis mėnesius dar mažai kas tikėjo, kad energetinis bendradarbiavimas įgaus tokį pagreitį. Tačiau sėkmingai užbaigtas „Mažeikių naftos“ pardavimo sandoris paneigė šias abejones.   Šis sandoris turės didžiulę geopolitinę reikšmę visam regionui. Kartu su juo pajudėjo iš mirties taško ir elektros tilto su Lenkija projektas.

Labai reikšmingas žingsnis – prasidėjusios  keturių valstybių  – Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos konsultacijos dėl naujos atominės elektrinės statybos.  Vyksta  konsultacijos su Lenkija dėl dujų tiekimo Lietuvai alternatyvų.  Taigi su kaimynais atverčiame naują bendradarbiavimo puslapį.

Paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus Lietuvai  sprendimas –  į NATO darbotvarkę įtraukti energetinio saugumo klausimus. Tai pasiekta neseniai vykusiame NATO viršūnių susitikime Rygoje. Šiandien Aljanso nariai kalba jau ne tik apie energetinės infrastruktūros fizinės apsaugos klausimus.  Nutarta išsamiai nagrinėti energetinių grėsmių poveikį transatlantiniam saugumui ir stabilumui. 

Kodėl būtent 2006-ieji tapo  energetinio proveržio metais?  Galima teigti,  kad ledai pajudėjo, kai visuomenė ėmė aiškiau suvokti: energetika – tai ne tik  verslo, bet ir nacionalinio saugumo sritis. Tikėkimės, kad mūsų politikai, mokslo ir verslo bendruomenė įveiks per ilgą laiką „įšaldytas“ energetikos problemas.