Naujienos

Šiemet kartu su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiu tokią pat sukaktį mini ir šalies diplomatinė tarnyba. Ta proga užvakar Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje lankėsi Užsienio reikalų ministerijos transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direktorius, mūsų kraštietis Gediminas Varvuolis. Į gimtąją mokyklą atvykęs 40-metis diplomatas aktų salėje susitiko su vyresnių klasių gimnazistais ir mokytojais.

Pirmiausia svečias pažymėjo, kad diplomatinė tarnyba yra išskirtinis reiškinys valstybingumo istorijoje - ji nenustojo veikusi ir okupacijos, 1940-1990, metais. Iki pat 1990-ųjų Kovo 11-osios Lietuvos diplomatinė tarnyba sugebėjo išlaikyti atstovavimą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose įtakingiausiose Vakarų valstybėse. Po Stasio Lozoraičio vyresniojo mirties 1983 metais diplomatijos vadovo pareigas perėmė įgaliotasis ministras Vašingtone, mūsų kraštietis dr. Stasys Bačkis (1906-1999). Šiame poste jis buvo iki pat tarptautinio Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo - 1991 metų rugsėjo pradžios.

Kalbėdamas apie dabartinę Lietuvos diplomatinę tarnybą G. Varvuolis pateikė keletą statistinių duomenų. Jei 1940-aisiais, prieš okupaciją, Lietuva palaikė diplomatinius santykius su 43-imis valstybėmis, tai dabar - su 155-iomis. Užsienio šalyse veikia 58-ios Lietuvos ambasados ir konsulinės įstaigos. Per dvidešimt nepriklausomybės metų mūsų šalyje lankėsi per 100 valstybių vadovų, tarp jų JAV prezidentas Džordžas Bušas (George Bush) ir Jungtinės Karalystės monarchė Elžbieta II (Elizabeth II). Lietuva taip pat yra 35-ių svarbiausių tarptautinių organizacijų narė. Kitąmet mūsų valstybė pirmoji iš Baltijos šalių pirmininkaus ESBO-Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. Tai buvo pirmoji tarptautinė organizacija, į kurią Lietuva buvo priimta 1991 metų rugsėjo 10 dieną. G. Varvuolis atkreipė dėmesį, kad šioje 58-ias šalis vienijančioje organizacijoje, kuriai priklauso ir Rusija, pasiekti susitarimą-konsensusą žymiai sudėtingiau negu, pavyzdžiui, NATO, kuriai priklauso 28-ios valstybės.

Nuo 2010-ųjų sausio 1 dienos Užsienio reikalų ministerijai buvo perduoti užsienio šalyse gyvenančių lietuvių reikalų koordinavimo reikalai. Mūsų šalies atstovybių ir Pasaulio lietuvių bendruomenės duomenimis, užsienyje gyvena apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų. Daugiausia jų - JAV - apie 700 tūkst. ir Jungtinėje Karalystėje - apie 200 tūkst. „Pastarojoje šalyje gyvenantiems lietuviams konsulinę pagalbą teikia tik šeši ambasados darbuotojai, o apie 130 tūkst. gyventojų turinčiuose Šiauliuose tokia pat veikla - notariniais veiksmais, asmens tapatybės kortelių ir pasų išdavimu, teisine pagalba, civilinės būklės aktų registravimu ir kt. užsiima apie 30 žmonių“, - lygino konsulinio darbo apimtis G. Varvuolis.

Turi susitaikyti su „čigonišku gyvenimo būdu“

„Diplomatas turi susitaikyti su čigonišku gyvenimo būdu, nes kas 3-4 metai tenka keisti gyvenamąją vietą. Raktas į diplomatinę tarnybą yra geras ne mažiau kaip dviejų užsienio kalbų mokėjimas, sugebėjimas pozityviai bendrauti, įkyriai neperšant partneriams savo nuomonės“, - aiškino G. Varvuolis gimnazistams, svajojantiems apie diplomato karjerą. Jis ragino gimnazistus nepamiršti prancūzų kalbos, kuri labai praverčia diplomatinėje tarnyboje. „Derybų, pokalbių metu dažniausiai tenka bendrauti prancūzų ir anglų kalbomis“, - teigė diplomatas. Anot gimnazijos svečio, taip pat labai svarbu turėti ambicijų ir nenuleisti rankų, jei iš karto ir nepavyktų pasiekti užsibrėžto tikslo.

G. Varvuolis tuometę Pasvalio vidurinę mokyklą baigė 1988 metais. Po studijų Vilniaus universitete istorijos fakultete, jis metus mokėsi Paryžiaus politikos mokslų institute. Diplomatas prisipažino, kad iš Vilniaus nuvykus į Prancūzijos sostinę apie pusmetį trūko aklimatizacija dėl tuomet itin ryškių ekonominio ir kultūrinio gyvenimo skirtumų. Dar prieš išvykdamas į Paryžių jis buvo laimėjęs Užsienio ministerijos skelbtą konkursą. Baigęs mokslus užsienyje jaunasis diplomatas kurį laiką dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, po to buvo paskirtas Lietuvos ambasados Paryžiuje pirmuoju sekretoriumi. G. Varvuolis toliau diplomatinę karjerą tęsė Užsienio reikalų ministerijoje, užimdamas saugumo politikos departamento NATO skyriaus vedėjo pareigas, dirbdamas Lietuvos atstovybės prie NATO Briuselyje ministru patarėju. Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos direktoriumi jis buvo paskirtas prieš pusantrų metų.

Iš prieškario laikų Lietuvos diplomatų G. Varvuoliui, be S. Bačkio, S. Lozoraičio, imponuoja paskutinio užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio (1896-1991) ir generalinio konsulo Niujorke, pirmojo Lietuvos ambasadoriaus (1991 m.) prie Jungtinių Tautų Aniceto Simučio (1909-2006) asmenybės. O iš dabartinių politikų diplomatinio takto, solidumo galima pasimokyti iš kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus.

Mūsų kraštiečio diplomato šeimoje auga du vaikai. Abiturientė Austėja nusprendė vidurinio mokslo atestatą įgyti Varšuvos licėjuje, o sūnus Simonas yra vienos Vilniaus mokyklų šeštokas. Žmona Rasa dirba visuomenės sveikatos administratore Valstybiniame aplinkos sveikatos centre.

Sigitas KANIŠAUSKAS