Naujienos

Didesnė dalis užsienyje gyvenančių lietuvių mano, kad prisideda prie teigiamų pokyčių Lietuvoje garsindami gimtąją šalį ir remdami tėvynėje likusius giminaičius, rodo Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliktos apklausos rezultatai.

Bendrovės "RAIT" atliktos apklausos duomenimis, 41 proc. apklaustų užsienio lietuvių teigė, kad prie teigiamų pokyčių prisidėjo garsindami Lietuvą šalyje, kurioje gyvena, 29 proc. - remdami Lietuvoje likusius giminaičius.

20 proc. - respondentų sakė, jog padėjo užmegzti kontaktus tarp savo buvimo šalies ir Lietuvos atstovų, 11 proc. teigė, kad su partneriais Lietuvoje įgyvendino įvairius projektus, 10 proc. sakė, jog dalyvavo diskusijose Lietuvos viešojoje erdvėje, 8 proc. minėjo, jog investavo Lietuvoje.

"Likusius šalyje giminaičius dažniau rėmė 30 metų ir vyresni užsienio lietuviai, verslininkai, vadovai, specialistai, tarnautojai ir darbininkai. Lietuvą garsino savo buvimo šalyje ir padėjo užmegzti kontaktus tarp buvimo šalies ir Lietuvos atstovų dažniau vadovai, verslininkai ir priklausantys bendruomenėms ar organizacijoms, vienijančioms užsienio lietuvius", - rašoma tyrimo ataskaitoje.

Tyrimo rezultatai rodo, jog 7 iš 10 apklaustų užsienio lietuvių mano, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra - reikia asmeninės iniciatyvos ir noro tai daryti.

91 proc. respondentų minėjo, jog lietuvybės išlaikymas yra svarbus.

"Pagrindiniai lietuvybės išsaugojimo būdai, kuriuos nurodė respondentai yra lankymasis renginiuose, susijusiuose su Lietuva, ir lietuviškų knygų skaitymas (po 58 proc. respondentų nurodo šiuos abu būdus), 44 proc. respondentų teigė, dalyvaujantys bendruomenės veikloje, 39 proc. - kultūrinėje saviveikloje, 10 proc. respondentų nurodė darbą ar mokymąsi sekmadieninėje mokykloje", - pristatydama tyrimą Užsienio reikalų ministerijoje ketvirtadienį sakė "RAIT" atstovė Lina Juodkienė

88 proc. apklaustųjų teigė sekantys įvykius Lietuvoje, 12 proc. minėjo, to nedarantys. 82 proc. sekančiųjų įvykius Lietuvoje nurodė, kad pagrindinis jų naudojamas informacijos kanalas žinioms iš Lietuvos yra internetas, 36 proc. sakė apie įvykius Lietuvoje sužinantys iš šeimos narių, giminių ar draugų, 26 proc. - iš socialinių tinklų.

Kiek daugiau nei trečdalis (38 proc.) apklaustų užsienio lietuvių atsakė viena ar kita forma dalyvaujantys Lietuvos viešajame gyvenime, tačiau užsienio lietuviai labiau linkę užimti stebėtojo vaidmenį.

"Populiariausios dalyvavimo Lietuvos viešajame gyvenime formos yra: 57 proc. respondentų, dalyvaujančių Lietuvos viešajame gyvenime lankosi Lietuvoje vykstančiuose renginiuose, 54 proc. dalyvauja Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose, 52 proc. palaiko ryšius su tam tikra interesų grupe, 40 proc. dalyvauja Lietuvos kultūriniame gyvenime", - kalbėjo Lina Juodkienė.

Pasak jos, didesnė dalis užsienio lietuvių teigė neturintys nuomonės, ar Lietuvos institucijų paslaugos atitinka jų poreikius.

"Dažniausiai užsienyje gyvenantys lietuviai kontaktuoja su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis (50 proc. respondentų) bei Lietuvos valstybės institucijomis (47 proc.). Ketvirtadalis (25 proc.) atsakiusiųjų nurodė, kad turėjo kontaktų su savivaldybių įstaigomis, tuo tarpu kai penktadalis (20 proc.) teigė neturėję kontaktų nei su viena iš minėtų įstaigų ir institucijų", - rašoma tyrimo ataskaitoje.

Atliekant tyrimą šių metų birželio 18 - liepos 15 dienomis įvairiais būdais (tiesioginio interviu, telefonu, internetu) buvo apklausti 353 užsienio lietuviai, kuriems buvo 18 ir daugiau metų. Tyrimas atliktas nustatant kvotas pagal emigracijos šalį, lytį ir aktyvumą bendruomenėse ar organizacijose, vienijančiose užsienio lietuvius.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenimis, 2001-2010 metais iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų.