Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas birželio 12 dieną dalyvavo Vytauto Didžiojo universitete vykstančioje tarptautinėje Baltijos studijų konferencijoje „Baltijos regionas kaip civilizacijos identitetų sankirta“ („The Baltics as an Interesection of Civilizational Identities“). Savo kalboje V.Ušackas akcentavo, kad vienas svarbiausių visoms Baltijos jūros regiono šalims rūpimų klausimų turėtų būti – kaip išnaudoti Baltijos jūros regiono teikiamas galimybes bendriems tikslams įgyvendinti.

Ministras paragino suinteresuotas šalis naudotis tuo, kad, Europos Komisijai pristačius ES strategiją Baltijos jūros regionui, dėmesys  jam išaugo ir dabar klostosi palankios sąlygos išjudinti seniai planuotus, bet vis atidedamus ar sunkai kelią besiskinančius projektus. V. Ušackas pabrėžė, kad tai bus ir vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių taryboje uždavinių. 

Pasak ministro, visų pirma regionas nedelsiant privalo išspręsti energetikos problemas.

„Turime skirti ypatingą dėmesį alternatyvių, švarių ir tvarių energijos šaltinių panaudojimo galimybėms. Tai gyvybiškai svarbu mūsų regionui, neturinčiam naudingųjų iškasenų, kurios padėtų užtikrinti energetinį saugumą, ir siekiančiam spręsti klimato kaitos problemas“, – sakė ministras V.Ušackas.

Ministras pažymėjo, kad, greta energetinio saugumo, ne mažiau svarbus klausimas yra aplinkosauga, ypač Baltijos jūros taršos problema. Šiam klausimui spręsti reikia bendrų Baltijos šalių veiksmų.

V.Ušackas taip pat akcentavo žmonių ryšių ir visuomenės saugumo svarbą ir atkreipė dėmesį į žmonių kūrybiškumo skatinimą. Tai, pasak ministro, ne tik didina žmonių pasitikėjimą savimi, padeda siekti aukštesnių gyvenimo standartų, bet ir yra organizuoto nusikalstamumo ar nelegalios migracijos prevencija. Žmonių ryšiai taip pat yra vienas pagrindinių dalykų, siekiant stiprinti Baltijos šalių bendradarbiavimą su Rytų kaimynėmis.

„Asmeninių ryšių su kaimyninių šalių žmonėmis stiprinimas, bendradarbiavimas per sieną ir laisvas asmenų judėjimas turėtų būti esminis Baltijos šalių politikos darbotvarkės klausimas, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas. –  Atėjo laikas pasiūlyti didesnes galimybės mūsų Rytų kaimynėms ir ne tik palengvinti vizų režimą Kaliningrado ar Baltarusijos gyventojams, bet dėti pamatus bendros bevizės Baltijos erdvės kūrimui.“

Dar viena sritis, kurioje Baltijos šalys gali daug pasiekti veikdamos kartu – tai ekonomikos ir technologijų pažanga, transporto jungčių gerinimas ir inovacijos. Jos, ministro teigimu, neabejotinai padės didinti Baltijos šalių konkurencingumą ir užtikrinti jo plėtrą.

„Ir svarbiausia, kad Baltijos šalys, spręsdamos šiuos ir kitus regioninius ar tarptautinės politikos klausimus, visuomet koordinuotų veiksmus ir kalbėtų vienu balsu“, – konferencijoje pabrėžė užsienio reikalų ministras.

Baltijos studijų konferencija – tai jau aštuntoji Vytauto Didžiojo universiteto rengiama Baltijos studijų konferencija. Joje dalyvauja daugiau nei 200 dalyvių iš 4 žemynų, 78 institucijų, 21 šalies, tarp jų – ir Australijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos. Konferenciją remia Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.