Naujienos

Lietuva įsmeigė dar vieną solidų kuoliuką, stiprindama savo pačios ir visų partnerių Šiaurės Atlanto gynybos aljanse saugumą – prieš beveik dvejus metus Vilniuje įsteigtas Energetinio saugumo centras tapo viso NATO Energetinio saugumo kompetencijos centru.

Šią savaitę tokio centro steigimo dokumentai buvo pasirašyti NATO transformacijos vadavietėje Jungtinių Amerikos Valstijų Norfolko mieste. Jau kelios Aljanso valstybės prisijungė prie centro įsteigimo. Netrukus dar kelios šalys baigs vidines įgaliojimų derinimo procedūras ir taip pat prisijungs prie steigėjų būrio.

JAV ketina prisijungti, kai tik bus baigtos Energetinio saugumo kompetencijų centro akreditavimo procedūros.

Centrui bus suteiktas NATO tarptautinės karinės organizacijos statusas.

NATO kompetencijos centras įsikurs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje – ten, kur jau nuo 2011 m. pradžios veikia prie Lietuvos Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų įsteigtas Energetinio saugumo centras.

Prezidentė, premjeras, kiti Lietuvos politikai su dideliu entuziazmu pasveikino NATO struktūrinio padalinio įsteigimą Vilniuje. Tikimasi, kad tai padės mūsų šaliai ne tik labiau prisidėti prie Šiaurės Atlanto gynybinės organizacijos pajėgumų įvairiose srityse stiprinimo, bet ir pagelbės sprendžiant Lietuvai ypač aktualų energetinės nepriklausomybės užtikrinimo klausimą.

NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrui keliami šie esminiai uždaviniai: remti karinių pajėgumų plėtros procesą, karinių misijų veiksmingumą ir operacinį suderinamumą, teikti kvalifikuotą ir savalaikę ekspertinę paramą energetinio saugumo klausimais.

Centras analizuos energetinio saugumo ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus, teiks rekomendacijas ir pasiūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje bei gamtai nekenksmingų ir efektyvių karinių pajėgumų plėtros, įsitrauks į mokymus ir pratybas.

NATO jau prieš kelerius metus aukščiausio lygio susitikime Rygoje priimtoje deklaracijoje įvardijo, kad energetinis saugumas yra gana svarbi kiekvienos Aljanso valstybės nacionalinio saugumo sudedamoji dalis.

Per šiuos kelerius metus suvokimas dėl energetinio saugumo užtikrinimo svarbos sustiprėjo ne vien Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų NATO valstybių, netgi tose, kurios gali jaustis saugios energetinio apsirūpinimo srityje, nepriklauso nuo vienintelio žaliavų tiekėjo.

Todėl 2010-aisiais Lisabonoje patvirtintoje naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje kalbama apie būtinybę vertinti iššūkius energetinio saugumo srityje.

O šiemet Čikagoje įvykusiame NATO viršūnių susitikime buvo be diskusijų pritarta Lietuvos iniciatyvai įkurti NATO akredituotą Energetinio saugumo kompetencijos centrą kaip indėlį į NATO veiklą šioje srityje.

Lietuvos energetinio saugumo centro vadovas Audrius Brūzga jau prieš pusantrų metų yra paaiškinęs, kuo šis centras svarbus: „Mes tikrai nevedžiosim elektros laidų į namus, mažai ką galėsime labai konkretaus padaryti, kad namuose būtų šilta ir degtų dujos. Mūsų užduotis kitokia – kaupti ir analizuoti informaciją, susijusią su energetika, su išteklių tiekimu, pajėgumų panaudojimu. Pavyzdžiui, aiškinamės, kaip ir kodėl kinta kainos energetikos ištekliams ir kokią tai turės įtaką nacionaliniam saugumui.“

Neabejotina, kad Lietuva, įsteigdama iššūkius energetiniam saugumui analizuojančią NATO instituciją, prisidės prie viso Aljanso saugumo užtikrinimo. O kuo saugesnė NATO, tuo saugesnė ir pati Lietuva.

Vos keli milijonai, skiriami šiam centrui iš valstybės biudžeto, yra palyginti nedidelė kaina, siekiant sustiprinti nacionalinį šalies saugumą.

Stasys Gudavičius