Naujienos

Danijos vyriausybė praėjusią vasarą nusprendė, kad pastaruoju metu pagrindinis užsienio politikos prioritetas yra klimato kaitos problemos, būtinybė mažinti šiltnamio efektą keliančių dujų išmetimą, kurti atsinaujinančius energijos šaltinius. Tai apibrėžta ir 1997 metais Kioto mieste vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje, kurioje pasiektas tarpvyriausybinis susitarimas 2008-2012 metais sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą daugiau nei 5 procentais, palyginti su 1990 m. Jungtinės Tautos yra nusprendusios 2009 metais klimato kaitos problemoms skirtą konferenciją surengti Danijos sostinėje Kopenhagoje.

* * *

- Kodėl Danija taip susirūpinusi klimato kaita? Ar ji labai jaučiama jūsų šalies gamtoje? – „Lietuvos rytas“ paklausė Danijos ambasadoriaus Lietuvoje Lauridso Mikaelseno.

- Jungtinių Tautų klimato komisija pareiškė, kad klimatas iš tiesų keičiasi ir kad dabar pavasaris ateina penkiomis dienomis anksčiau. O Danijai priklausančioje Grenlandijoje pavasaris dabar prasideda 35 dienomis anksčiau. Todėl ledo danga tirpsta.

Jeigu pasaulio vandenynų lygis pakils nors truputį, padariniai bus juntami visame pasaulyje, taip pat – ir Danijoje.

Danija – viena iš pasaulio šalių, daugiausia užsiimančių klimato kaitos problemomis.

- Ar kova su klimato kaita yra svarbiausias dalykas?

- Jungtinių Tautų klimato komisija tvirtina, kad klimato kaita paveiks visą pasaulį.

Bus neigiamų padarinių, bet bus ir teigiamų.

Tarkime, sausringose Kinijos vietovėse, kuriose dabar neįmanoma žemdirbystė, ateityje susidarys sąlygos plėtoti žemės ūkio veiklą.

Tačiau Šanchajus gali atsidurti po vandeniu.

Kinijoje mėginta apskaičiuoti, ar įmanoma šį didžiausią šalyje ir septintą pasaulyje miestą aptverti apsauginėmis konstrukcijomis. Aš manau, kad tai neįgyvendinama.

- Kaip Danija supranta kovą su klimato kaita?

- Kalbant apie klimato kaitą pirmiausia reikia atsižvelgti, ar mes efektyviai naudojame energiją. Ar ją tausojame?

Lietuva energiją galėtų naudoti efektyviau, ypač jeigu lyginsime jos sunaudojamą kiekį su bendruoju šalies vidaus produktu.

Palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, sunaudojate energijos trečdaliu daugiau.

Vadinasi, turite daug galimybių taupyti.

Tikimės įkvėpti Lietuvos visuomenę geriau tvarkyti energetikos išteklius.

- Ar jau seniai danai rūpinasi energijos taupymu?

- Energiją tausojame nuo aštuntojo dešimtmečio.

Prisimenu, kaip pradėjome taupyti ją savo namuose. Pirmiausia visi įsistatėme sandarius langus, ėmėme reguliuoti šilumos sunaudojimą.

Visa tai darėme savo lėšomis, bet gaudavome mokesčių lengvatų. Danijos vyriausybė keletą metų teikė subsidijas privatiems namų ūkiams, sumažino mokesčius ir paskatino žmones pačius pagalvoti, kaip investuoti. Šios investicijos atsipirko per 4-10 metų.

Centrinį šildymą irgi galima pertvarkyti taip, kad sutaupytume labai daug.

Ne vienerius metus šių sistemų renovavimas buvo prioritetas dirbant Kinijoje, Indijoje ir Pietų Afrikoje.

Pats turiu patirties iš Kinijos, kur dirbau ambasadoriumi.

Šių metų pradžioje inicijavau projektą, kuris buvo finansuotas iš Danijos vyriausybės paskolos. Jis atsiėjo 40 mln. JAV dolerių.

Kinijos šiaurėje, Harbino mieste, vietoj keliasdešimties mažų katilinių, kūrenamų akmens anglimis ir labai teršusių orą, buvo pastatyta viena didelė. Dabar kinai gauna ne tik pigesnį šildymą, bet ir oras švaresnis.

Tokių projektų skirtinguose Kinijos regionuose jau vykdomas ne vienas.

Kioto protokole apibrėžtas Švarios plėtros mechanizmas, taikomas besivystančioms šalims, kurias paremia išsivysčiusios šalys. Kinija ir Indija gali naudotis Danijos, Anglijos, Olandijos ar kitų industrinių šalių pagalba.

Jau sukurta 2008-2012 metų Danijos vyriausybės strategija, kurioje numatyta kovai su klimato kaita šiuo laikotarpiu skirti 1,1 mlrd. Danijos kronų.

Iš jų apie 500 mln. bus panaudota besivystančiose šalyse, 600 mln. – bendriems jungtiniams projektams įgyvendinti.

- Ar šios pertvarkos nesumažina šalies konkurencingumo?

- Per 30 metų Danijoje suvartodavome tiek pat energijos, bet ekonomika augo. Danija – viena turtingiausių Europos ir pasaulio šalių, o mūsų anglies dvideginio emisija nuolat mažėja.

Mums itin svarbu kitoms šalims parodyti, kad ekonomika gali sparčiai augti nedidinant energijos vartojimo.

Danijoje tebėra 270 viešųjų ir privačių įmonių, kurios dar privalo mažinti anglies dvideginio emisiją. Jos gali to siekti įvairiais būdais.

Dabar Danijoje įgyvendinami projektai, kuriais stengiamasi dar tobulinti gyvenamųjų namų statybą ir sutaupyti dar daugiau energijos. Renovuojami ištisi gyvenamųjų namų rajonai.

Tarkime, dviejuose Danijos ir Švedijos miestuose, kur kartu sudėjus gyvena apie 100 tūkstančių žmonių, pastačius dvi vėjo jėgaines bei mediena ir biologinėmis dujomis kūrenamą katilinę, bus sutaupoma nuo 30 iki 40 procentų energijos. Taip pat bus įgyvendinta šiuolaikinė šilumos kaitos programa – pastatų langai akumuliuos šilumą.

Lietuvoje daugiausia energijos suvartoja transportas ir namų ūkiai. Šiose srityse kartu sudėjus sunaudojama daugiau negu pramonėje.

Tad pirmiausia visiems lietuviams siūlau pagalvoti, kaip taupyti energiją namuose.

Investicijos labai greitai atsipirktų, ypač turint galvoje tai, kad padidės energijos kainos.

- Mažinti šiltnamio efektą didinančią dujų emisiją padeda ir atsinaujinančios energijos šaltinių kūrimas?

- Būtina steigti daugiau atsinaujinančios energijos šaltinių – panaudoti vėjo, vandens jėgą.

Dabar Lietuvoje tokios elektros pagaminama tik 3-4 procentai, Europos Sąjungoje – 17, o Danijoje – 28-30 procentų.

Tačiau galutinis mūsų tikslas – pasiekti, kad atsinaujinančios energijos šaltiniai pagamintų 100 procentų elektros energijos.

O ES tikslas – pasiekti 20 procentų 2020 metais.

- Kalbant apie taupymą labai svarbus žmonių mąstymo pasikeitimas. Kaip Danijoje keitėsi žmonių mąstymas?

- Labai svarbu, kad gerą pavyzdį parodytų politikai. Danijoje nebūtume pasiekę tokių rezultatų, jeigu mūsų politikai nebūtų įkvėpę ir įtikinę žmonių, kad kiekvienas prisiimtų asmeninę atsakomybę.

Taip pat suprantu, kad norint šioje srityje pasiekti rezultatų reikia žinoti, ką galvoja visuomenė. Todėl apie tai kalbu ne tik su Lietuvos politikais, bet ir su jumis.

Lietuvoje esu tik du mėnesius. Bet mes jau numatėme 2008 metų veiklos programą. Jau kalbėjausi apie tai su jūsų Seimo pirmininku, užsienio reikalų ministru, tą patį sakysiu ir jūsų premjerui, kai susitiksime.

Žinau, kad Lietuvos Vyriausybė turi energetikos strategiją, bet, manau, ją galima tobulinti.

Ateinančiais metais suorganizuosime keletą renginių – seminarų ir parodų. Tikimės, kad Seimas juos parems.

Jeigu Danijos kompanijų gaminamomis technologijomis susidomės centrinės šildymo sistemos savininkai, tikiuosi, po kelerių metų įgyvendinsime vieną iš demonstracinių projektų, kaip buvo Kinijoje.

Darius Kauzanas