BŪSIU AMBASADORIUS SU PASU (Lietuvos rytas, 2007 11 03, Nr.252, p.3)
Taip apie jam suteiktą pilietybę kalbėjo J.Mekas Prezidentas suteikė išimtį „Niekada nebuvau, nesu ir nebūsiu amerikietis“, – „Lietuvos rytui“ pareiškė Niujorke gyvenantis garsus filmų kūrėjas Jonas Mekas, šią savaitę sulaukęs žinios apie jam suteiktą Lietuvos pilietybę. Vakar jis atskrido į Lietuvą.
J.Mekas, kuriam gruodį sukaks 85-eri, tapo pirmuoju užsienio šalies piliečiu, gavusiu Lietuvos pilietybę išimties tvarka po maždaug ketverių metų pertraukos.
Prezidentas Valdas Adamkus per antrąją kadenciją yra gavęs 41 prašymą dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka, tačiau įstatymuose numatyta išimtis padaryta tik J.Mekui, gimusiam 1922 metais gruodžio 22-ąją Lietuvoje, Semeniškių kaime.
Lietuvis, nublokštas į pasaulį
- Ar tikėjotės gauti Lietuvos pilietybę ir ką ji jums reiškia? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo J.Meko.
- Nieko nepaprasto! Nieko labai svarbaus. Viskas labai normalu: aš buvau, esu ir būsiu lietuvis, lietuvis ir Lietuvos ambasadorius. Skirtumas tik toks, kad aš dabar ambasadorius su pasu.
- Anksčiau minėjote, kad esate pasaulio pilietis. Bet kai kas tvirtina girdėję apie jūsų norą baigti gyvenimą būnant Lietuvos piliečiu, o ne amerikiečiu. Kodėl kilo toks troškimas?
- Niekada nebuvau, nesu ir nebūsiu amerikietis. Aš esu lietuvis poetas, nublokštas į pasaulį ir gyvenantis Niujorke. Laikinai aš niujorkietis. Bet dirbu visame pasaulyje.
- Ar tiesa, jog buvote užsiminęs, kad jeigu negausite Lietuvos pilietybės, prašysite Latvijos, kurios pasienyje esate gimęs?
- Latvija? Lenkija? Tai – gražus juokas, juokas su lašu ironijos.
- Tačiau kodėl taip ilgai užsitęsė svarstymai suteikti jums Lietuvos pilietybę?
- Aš esu dėkingas buvusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui, prodiuseriui ir kinematografui Kristijonui Kučinskui ir buvusiam konsului Rimantui Morkvėnui, kurie padėjo man oficialiai atgauti pilietybę. Aš jos niekada nebuvau atsisakęs.
Tiems žmonėms pavyko praplėšti geležinę biurokratijos uždangą ir atgauti man pilietybę. Tai ačiū jiems ir prezidentui.
Tikisi padėkoti asmeniškai
Šalies vadovui už pilietybę menininkas tikisi asmeniškai padėkoti per sekmadienį rengiamą J.Meko vizualiųjų menų centro ir parodos „Avangardas. Nuo futurizmo iki „Fluxus“ atidarymą.
J.Mekui tarpininkaujant šiemet Vilnius įsigijo vertingą „Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno kolekciją.
Filmų kūrėjas bendravo ir kūrė ne tiktai su šiuo garsiu savo tautiečiu, bet ir su tokiomis garsenybėmis kaip Andy Warholas, Johnas Lennonas, Yoko Ono, Salvadoras Dali.
Niujorke – aktyvi veikla
Lietuvis yra vienas antiholivudinio Niujorko nepriklausomų avangardinių kino kūrėjų sąjūdžio pradininkų, žurnalo „Film Culture“ įkūrėjas.
Niujorke jis yra įkūręs Antologinių filmų archyvą, kur sukaupęs retus eksperimentinius ir klasikinius filmus, turėjusius įtakos pasaulinės kinematografijos raidai.
Apdovanojimų puokštė
J.Meko darbai sulaukė aukštų įvertinimų tarptautiniuose festivaliuose, pelnė Los Andželo kino kritikų asociacijos, Niujorko kino kritikų sąjungos, Tarptautinės dokumentinio kino asociacijos ir Piero Paolo Pasolini apdovanojimus.
Lietuvoje menininko nuopelnai garsinant šalies vardą 2003 metais buvo įvertinti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, 1995 metais J.Mekas pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Tadas Ignatavičius