Naujienos

Valdančiųjų konservatorių pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Seimas galėtų Lietuvoje paskelbti nepaprastąją padėtį, jeigu visuomenė nesilaikytų Vyriausybės įvestų karantino sąlygų, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą. „Jeigu būtų apsispręsta, arba tiksliau, jeigu būtų poreikis, jeigu skaičiai nekristų ir visuomenėje nebūtų atrastas supratingumas, kad reikia į situaciją žiūrėti rimtai, tada būtų kreipiamasi į Seimą papildomus apribojimus įvesti Seime“, – interviu BNS sakė G. Landsbergis. Jo teigimu, šiuo metu Vyriausybė prašo geranoriško žmonių supratimo apriboti kontaktus, siekiant sulėtinti viruso plitimą, nes sveikatos apsaugos sistema gali netrukus perkaisti, tačiau jei to nepakaks nepaprastoji padėtis leistų griežčiau kontroliuoti žmonių judėjimą.

– Norėčiau pradėti nuo koronaviruso situacijos. Pernai kovą tuometinei Vyriausybei įvedus griežtą karantiną, panašų į dabartinį, teigėte manantis, kad tokie apribojimai galimi tik Seimo sprendimu įvedus nepaprastąją padėtį. Ar būnant nuosekliems, šįkart jums patiems nereikėjo įvesti nepaprastosios padėties?

– Yra esminis skirtumas. Teisininkai yra įvardiję, kad tuometinė Vyriausybė sprendimus priiminėjo neturėdama teisingai suformuluotų nuostatų Užkrečiamų ligų įstatyme. Tuomet apribojimai valstybėje įvesti anksčiau negu Seime pakeistas įstatymas, leidžiantis tas nuostatas priimti. Čia ir buvo mūsų kritikos Vyriausybei ašis.

Vėliau, kai įstatymas buvo pataisytas, buvo balsų, kad galima kreiptis į Konstitucinį Teismą su klausimu, ar galėjo tos datos prasilenkti, bet mūsų nuomonė buvo tokia, kad krizė reikalavo greitų sprendimų ir tolimesnis teisinis kvestionavimas būtų neleidęs spręsti susidariusios situacijos efektyviai.

Dabar situacija yra kitokia. Diskusija su teisininkais nuolat vyksta, nes koalicija yra patvirtinusi teisės viršenybės principą kaip vieną iš pamatinių koalicijos sudarymo ir darbų vykdymo principų. Dabartinis teisinis reguliavimas leidžia griežtus apribojimus.

Jeigu būtų apsispręsta, arba tiksliau, jeigu būtų poreikis, jeigu skaičiai nekristų ir visuomenėje nebūtų atrastas supratingumas, kad reikia į situaciją žiūrėti rimtai, tada būtų kreipiamasi į Seimą papildomus apribojimus įvesti Seime.

– Kokiu scenarijumi ir kokie apribojimai galėtų būti įvesti Lietuvoje nepaprastosios padėties režimu?

– Nepaprastoji padėtis duoda daugiau instrumentų. Premjerė Ingrida Šimonytė pasakė, kad dabartiniai apribojimai yra mandagus prašymas. Vyriausybė kreipėsi į žmones prašydama supratingumo ir įspėdama, kad situacija labai grėsminga. Mūsų sveikatos apsaugos sistema praktiškai jau yra virš perkaitimo ribos, sveikatos ministras patvirtino tuos faktus sakydamas, kad liko gal tik savaitė – nelabai daug laiko iki visiško išsijungimo.

Nepaprastoji padėtis mandagų perspėjimą paverčia įpareigojimu, kad Vyriausybė tada jau gali nurodyti žmonėms, jų išėjimas iš namų gali būti griežčiau ribojamas, jeigu jis pažeidžiamas, numatomos kitos priemonės.

– Sprendimai buvo paskelbti sekmadienį. Pirmadienį ir antradienį matėme prekybos centrus pilnus žmonių, automobilių srautus autostradose. Ar įvertinote riziką, kad pereinamuoju laikotarpiu žmonės gali užplūsti prekybos centrus arba bandyti nuvykti nuvykti ten, kur negalės nuvykti pagal nuo trečiadienio įsigaliojusią tvarką?

– Aš džiaugiuosi už jūsų klausimus, tik noriu pasakyti, kad mano atsakomybės sritis nėra susijusi su visuomenės sveikata. Aš pasikliaunu ekspertų, kuriuos mes kvietėmės į Vyriausybę, patarimais. Turbūt tiksliau galėtų atsakyti ir sveikatos ministras, nes mes vis dėlto pasidalinome sritimis ir stengiamės savo srityje gebėti turėti daugiau atsakymų.

Klausimas buvo iškilęs ir su ekspertais buvo tokia diskusija. Vis dėlto buvo nuspręsta, kad reikia kelių dienų pasiruošti – tiek ir Vyriausybei, tiek ir policijai, įspėti visas institucijas. Apribojimai gana griežti, jų yra daug, jie apima daugelį sričių. Matyt, buvo nuspręsta, kad nėra tokio jungtuko off/on, kuris išjungtų didžiąją dalį ekonomikos, viešojo gyvenimo.

Buvo nuspręsta, kad galbūt ta žala sveikatos sistemai ir žmonių sveikatai kitu atveju būtų dar didesnė, jeigu būtų sukurtas chaosas tam sprendimui įsigaliojant iškart vidurnaktį. Buvo duotas pažadas, jog sprendimai bus derinami su sveikatos ekspertais. Jų žodis politikams priimant sprendimus yra itin svarbus.

– Pakalbėkime apie užsienio politiką. Iš principo, ką darysite kitaip negu darė Linas Linkevičius?

– Reikėtų pradėti nuo to, kad Lietuvos užsienio politika yra grindžiama konsensusu ir tarp rinkimų didžiulių šuolių neverta tikėtis. Užsienio politika juda ne šuoliais, o nedideliu greičiu tam tikra pasirinkta kryptimi. Tai reiškia, kad išlieka pamatiniai principai – transatlantinė partnerystė, geri santykiai su kaimynais, kurie gerbia teisės viršenybės principą. Lygiai taip pat mūsų požiūris į išliekančias grėsmes – į kaimynus iš Rytų ir dar toliau į Rytus.

Esminis skirtumas, ką galime padaryti – mes galima įsivardinti, ko mes siekiame užsienio politika. Mano supratimas toks, kad Lietuvos balsas turi būti girdimas. Kitaip tariant, Lietuvos įtakingumo galimybės užsienio politikoje – daryti, pasiūlyti pokytį, būti išgirstiems ir matyti tą pokytį.

Mums reikia koalicijų, mums reikia draugų, mums reikia dvišalių draugų ir tų draugų mes galime ieškoti galbūt ten, kur anksčiau nematėme galimybės to daryti. Galime gausinti draugų ratą, nesifiksuoti galbūt taip tik stipriai ir tiesiai į mūsų santykį su tomis valstybėmis, kur mes matome grėsmę.

Dažnas klausimas, gal ir jūs turėsit tą klausimą – koks mūsų santykis su Rusija, ar jis toliau keisis, ar bus kažkokių naujovių. Turėkime savo atsakymą į šitą klausimą. Aš nemanau, kad reikia atsakymo tuomet, kai niekas nesikeičia. Mes galime turėti daug stipresnę politiką, pavyzdžiui, į būsimą Baltarusijos demokratizacijos procesą, Rytų Partnerystę atgaivinti. Netgi galime naują politikos puslapį atversti, kai kalbame apie Rytų Azijos valstybes vietoj to, kad mes bandytume nusipoliruoti labai tikslų santykį į tas valstybes, kurios kelia nacionalinio saugumo iššūkių.

– Norėčiau detalizuoti. Pasakėt, kad jums svarbu geri santykiai su kaimynais, kurie gerbia teisės viršenybės principą. Ar Lenkija šiandien gerbia teisės viršenybės principą?

– Sakinys apie teisės viršenybę nebuvo skirtas Lenkijai, jis buvo skirtas pirmiausia Baltarusijos režimui. Europos Sąjunga yra valstybių, kurios yra demokratinės, sąjunga. Čia yra mūsų pamatinė prielaida. O siena, kuri yra nuo mūsų į Rytus, yra labai ryški. Mes kartais sudvejojame, ar čia yra panašumų – galbūt kokia Vengrija, jos sprendimai gali kartais priminti mums nebūtinai demokratiškos valstybės principus. Bet vis dėlto, mes suprantame, kad siena į Rytus demarkuoja ganėtinai ryškų kultūrinį pokytį. Lietuva yra demokratinių valstybių sąjungoje ir joje liekant, joje būnant prisideda, kad ji stiprėtų.

Visą ministro interviu skaitykite čia