Naujienos

Vienas pagrindinių šalies dienraščių „Berlingske Tidende“ per liepos mėnesį išleido seriją interviu iš šiuo metu Danijoje dirbančių ambasadorių. Ambasadorių buvo prašoma pasidalinti įspūdžiais apie Kopenhagą ir jos gyventojus. Interviu davė Belgijos, Meksikos, Rusijos, Izraelio ambasadoriai, o šį ciklą užbaigė LR ambasadorė Danijoje ir Islandijai Rasa Kairienė.

„Besišypsanti Kopenhaga“ pavadinto interviu paantraštė skamba taip: „Ir tamsiu žiemos laikotarpiu kopenhagiškiai šypsosi. Lietuvos ambasadorė mano, kad jos šalies žmonės, kurie pernelyg mėgsta skųstis, taip pat galėtų to pasimokyti.”

Trimis žodžiais R. Kairienė Kopenhagą apibūdino kaip vėjingą, draugišką ir jaukų miestą, o pačius kopenhagiškius kaip šiltus, išsilavinusius, kultūringus ir draugiškus.  Ambasadorė džiaugiasi, kad miestas yra prie jūros. Ji ir jos vyras dviračiais pajūriu važinėjasi kiekvieną vakarą – taip jie pasportuoja ir tuo pačiu pasigroži puikiu vaizdu. R.Kairienė pasakoja, kad Vilnius yra 300 km nuo Lietuvos pajūrio ruožo, kuris tęsiasi tik 50 km. R.Kairienė pavydi danams, turintiems net apie 5000 km jūros pakrantės. „Kopenhagoje iki vandens nuo bet kur tėra 10, daugiausiai 30 minučių kelio – turėtumėte tuo džiaugtis.” – sako ambasadorė ir mano, jog vanduo prisideda prie erdvesnės Kopenhagos pojūčio ir prie to, jog patys miestiečiai yra atviri, kūrybiški.

Ambasadorė taip pat sakė: ”Jūs sustojate pagalvoti. Nelekiate taip, kaip mes Lietuvoje, ypač Vilniuje. Žmonės čia dirba, nes to nori, ir vėlgi, tai skatina kūrybiškumą ir pasitenkinimą darbu bei kasdienybe (...) Jūs turite aktyvų kultūrinį gyvenimą, šaunių žmonių, gražų senamiestį (...) smagu, jog kopenhagiškiai džiaugiasi savo miestu, jį  vertina.“

R.Kairienė žavisi architektūra Kopenhagoje: ”Jūs garsūs savo architektais, dizaineriais. Savo svečiams visuomet rodau „Juodąjį deimantą” (biblioteka, - vert. past.), naująjį teatrą, kuris galėtų būti įtrauktas į vadovėlius tarp geriausių modernios architektūros pavyzdžių.”

Lietuvos ambasadorę įkvepia danų gebėjimas susikurti jaukumą aplink save tamsiais žiemos mėnesiais: ”Jei važiuojate nusipirkti duonos, tuo pačiu nusiperkate ir gėlių, nieko per daug ypatingo ar brangaus, bet būtent tai, ko reikia”.

Ambasadorė lygina danus su lietuviais: ”Lietuvoje žmonės labai pesimistiški. Jie visada kuo nors skundžiasi. Nors saulė ir šviečia, ekonomika auga, atsiranda vis daugiau galimybių keliauti su visa šeima, apskritai gyvenimas gerėja, vis tiek lietuvaičiai skundžiasi dėl vieno ar kito dalyko: dėl darbo vietos, dėl miesto, valdžios, išsilavinimo sistemos, spaudos, politikų ir dar ko tik nori. Kopenhagoje ir visoje Danijoje žmonės yra daug optimistiškesni. Tai, kad koncentruojatės ties teigiamais dalykais,  ir turite stiprią darbo rinką, gerus uždarbius, socialines garantijas daro jus labai lanksčius. Patys galite pasirinkti, ką norite veikti gyvenime.”

Rašinyje pasakojama, jog R.Kairienės ambasadorystė Danijoje nėra pirma pažintis su Danija. Jai keturis mėnesius teko gyventi Bornholme 1993 m., kur ji mokėsi rinkos ekonomikos, apie kurią tuo metu Lietuvoje nutuokiančių buvo labai mažai. Tai buvo laikas, kai buvo teprabėgę dveji metai po to,  kai Sovietų Sąjungos planinė ekonomika buvo Lietuvos kasdiena.

****************

Rašinio originalą galima skaityti čia: psl.1,  2