Naujienos

Lietuvos, Latvijos, Estijos, taip pat Skandinavijos šalių ir Vokietijos vyriausybių atstovai paskelbė kreipimąsi, kuriuo raginą Europos Sąjungą imtis išmaniosios augimo politikos, grįstos efektyviomis reformomis, kurios skatintų paklausą, didintų konkurenciją ir prisidėtų prie fiskalinės konsolidacijos.

„Būtina sutelkti dėmesį į našumą skatinančias reformas, nes būtent šis faktorius didina konkurencingumą ir užtikrina ilgalaikį ekonominį augimą“, - „Financial Times“ paskelbtame kreipimesi sako šių šalių atstovai, tarp kurių yra Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, Vokietijos valstybės sekretorius Michaelas Linkas, Švedijos ES reikalų ministrė Birgitta Ohlson, Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas, Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, Suomijos Europos reikalų ir užsienio prekybos ministras Alexanderis Stubbas.

Pasak valstybių atstovų, grįžę iš atostogų Europos žmonės ir toliau gyvens sudėtingomis sąlygomis, mat nedarbas, dideli valstybių įsiskolinimai ir vis dar silpna finansinė sistema lėmė ekonominio aktyvumo lėtėjimą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

„Stengdamasi susidoroti su krize, Europos Sąjunga sutarė dėl visapusiškos augimo strategijos, kurioje numatytos būtinos struktūrinės reformos, subalansuota fiskalinė konsolidacija, reguliavimo ir krizių valdymo priemonės“, - teigia valstybių atstovai.

„Jau niekas neabejoja, kad Europai reikalinga pragmatiška augimo strategija, kuri yra neatsiejama nuo atsakingos finansų politikos. Tačiau daugelio Europos Sąjungos valstybių viešųjų finansų padėtis verčia susitelkti ties reformomis, kurios skatintų ekonomikos augimą ir užimtumą. Augimas neturi tapti dingstimi klimpti į dar didesnes skolas, reikia visiems atminti, kad ekonomikos „variklis“ - inovacijos, darbo našumo didinimas ir tikslinės investicijos“, - priduria vyriausybių nariai.

Pasak Lietuvos, Latvijos, Estijos, Skandinavijos valstybių ir Vokietijos atstovų, griežtas struktūrines reformas įgyvendinusios jų valstybės tapo stipresnės: pavyzdžiui, Švedija ir Suomija įgyvendino daug reformų, kad išbristų iš krizės 90-aisiais, Vokietijos vyriausybės reformavo darbo rinką, o siekdama šalies konkurencingumo skatinimo, investavo į inovacijas bei švietimą.

Tuo tarpu 2009-aisiais Lietuva, Latvija ir Estija patyrė dramatišką bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą, bet įrodė, kad įmanoma įveikti skolų krizes, padidinti konkurencingumą ir sugrįžti į augimo kelią.

„Baltijos šalių BVP išaugo 6-8 procentais, nes pastaraisiais metais buvo dėtos milžiniškos pastangos stiprinti fiskalinę sistemą ir įgyvendinti struktūrines reformas, efektyviai buvo panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos“, - teigiama kreipimesi.

„Išmaniojo augimo politikos tikslas – kurti atviras ekonomikas, kur vyktų efektyvūs prekių, paslaugų, kapitalo, žinių ir darbo jėgos mainai. Bendrosios rinkos sukūrimas ir prekybos liberalizavimas yra esminiai Europos augimo spartinimo faktoriai. Padaryta pažanga, tačiau efektyviai veikianti vidaus paslaugų rinka galėtų ES bendrąjį vidaus produktą padidinti net 140 milijardų eurų. O laisvosios prekybos susitarimai, dėl kurių, pavyzdžiui, šiuo metu deramasi su Japonija ir JAV, galėtų Europos Sąjungos BVP padidinti dar 150 milijardų eurų“, - rašoma vyriausybių atstovų paskelbtame dokumente.