Naujienos

Baltijos jūros strategija, nors ir nepritrauks daugiau pinigų, bet leis regione geriau išnaudoti Europos Sąjungos instrumentus, kuriais skirstomi jau esantys Bendrijos finansiniai resursai, teigia Švedijos ambasadorė Ulrika Cronenberg-Mossberg. Tai ji sakė trečiadienį BNS pristatydama prasidedančio Švedijos pirmininkavimo ES prioritetus, tarp kurių yra ir Baltijos jūros strategijos įgyvendinimas.

"Tai neatneš daugiau pinigų, mes naudosime esančius pinigus. Tai buvo susitarimo, kai mes gavome šią strategiją, dalis. Daug pinigų jau yra struktūriniuose fonduose ir kituose instrumentuose, kuriuos turi Europos Komisija, o mes galime jais pasinaudoti. Sujungti juos ir gerai panaudoti ir yra tai, ką mes norime padaryti", - aiškino U.Cronenberg-Mossberg.

Baltijos jūros strategija, anot jos, siekiama skirti daugiau dėmesio Baltijos jūros apsaugai, padaryti jos regioną konkurencingesnį ir klestintį. Taip pat, pasak jos, norima sukurti bendrą energetinę sistemą.

"Reikia dar daug ką padaryti, kad būtų sukurta vieninga regioninė rinka. Tai yra itin svarbu ir mes galime tai padaryti, kadangi visi esame ES nariai. Mes norime, kad trys Baltijos šalys iš pradžių būtų sujungtos su Šiaurės šalių rinka, o po to su europine rinka. Mes taip pat norime, kad visos transporto linijos, infrastruktūra, geležinkeliai veiktų efektyviau, tam - kad atvyktų daugiau žmonių, vystytųsi turizmas ir investicijos", - sakė U.Cronenberg-Mossberg.

Ambasadorė Baltijos jūros strategiją vadino projektu "žmonės - žmonėms".

"Siekiama suburti žmones, regioninę valdžią ir verslą. Žinote, kai turite projektą, dirbate kartu, bandote gauti pinigų. Tai neturi būti nuleista iš viršaus, tiesiog žmonės dirba kartu. Tai jau prasidėjo, yra projektų, dėl kurių yra apsispręsta", - kalbėjo diplomatė.

Ši strategija, U.Cronenberg-Mossberg nuomone, nebus Briuselyje sutelktas projektas.

"Aš sakyčiau, tai labai stipriai išskaidytas projektas. Aišku, Briuselyje yra labai daug finansavimo bei pagalbos kelių ir šaltinių, todėl Briuselis bus įtrauktas, bet tai labai daug priklausys nuo atskirų šalių bei dar žemesnio lygmens", - sakė ambasadorė.

Pasak jos, Rusijos Kaliningrado sritis nedalyvaus Baltijos jūros strategijoje, kadangi Rusija nėra ES narė. Vis dėlto diplomatė pažymėjo, kad yra įvairių formatų vykdyti regioninį bendradarbiavimą su Rusija.

"Mes turime daug būdų dirbti su Rusija. Mes galime dirbti dvišaliu formatu, turime Baltijos jūros šalių tarybą, galime dirbti Helsinkio organizacijoje, jei norime kalbėtis apie regioną. Mūsų pirmininkavimo metu surengsime ES ir Rusijos vadovų susitikimą. Tai labai svarbus ir strateginis kaimynas, mes norime tęsti bendradarbiavimą", - sakė Švedijos ambasadorė.

Kalbėdama apie Turkijos ir Kroatijos narystės ES perspektyvą, ji be kita ko pabrėžė, kad Švedija remia Bendrijos plėtrą.

"Žinote, mes esame šalis, kuri itin palaiko Turkijos narystę ES ir apgailestaujame, kad reikalai nejuda taip sparčiai kaip mes tikėjomės. Techniškai problemų neturėtų būti, bet yra politinių problemų, nes kai kurios šalys turi abejonių. Taip apgailestaujame dėl sunkumų, kurie kilo tarp Kroatijos ir Slovėnijos, tikimės, kad jie bus greitai išspręsti. Kaip pirmininkaujanti šalis, mes negalime daug padaryti. Mes galime stumti šį klausimą pirmyn, bet dėl to turi spręsti kiekviena ES narė", - kalbėjo U.Cronenberg-Mossberg.

Trečiadienį Vilniuje įvykusio pirmininkavimo pristatymo metu ambasadorė teigė, jog Švedija ir kitos ES šalys toliau drauge bandys atremti neigiamą krizės poveikį ekonomikai ir darbo rinkai bei spręsti klimato kaitos klausimus konsoliduojant ES šalių pozicijas.

Pirmininkavimą perėmusiai Švedijai taip reikės spręsti ES institucinius iššūkius: naujo Europos Komisijos pirmininko paskyrimo, bei Lisabonos sutarties klausimus.

Švedija trečiadienį iš Čekijos perėmė pirmininkavimą ES ir ateinantį pusmetį vadovaus Bendrijos darbotvarkei. 2010-ųjų sausį pirmininkavimą perims Ispanija.