Naujienos

Darbo jėgos trūkumas verčia sukti galvą ne tik Lietuvos verslininkus, bet ir valdžios atstovus. Praradę viltį susirasti darbuotojų, darbdaviai spaudžia valdžią, kad būtų supaprastinta tvarka, pagal kurią įdarbinami trečiųjų šalių piliečiai.

Lietuvoje darbo jėgos trūksta pirmiausia dėl emigracijos. Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990-ųjų iš Lietuvos išvyko apie 447 tūkst. šalies gyventojų. Šiuo metu šalyje labiausiai trūksta kvalifikuotų darbininkų.

Darbdaviai dažniausiai nori į Lietuvą privilioti Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir kitų kaimyninių šalių piliečių.

Tiesa, dėl darbo jėgos iš trečiųjų šalių Lietuva priversta konkuruoti su kitomis ES valstybėmis – Lenkija, Estija, Latvija, Čekija, Airija.

Plūsta baltarusiai

Šiuo metu užsieniečiai sudaro maždaug 1 proc. visų Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu kitose ES šalyse – 7-8 procentus.

Lietuvoje užsieniečiai sudaro beveik 0,8 proc. visų šalies dirbančių žmonių, kitose ES šalyse narėse šis skaičius yra kelis arba net keliolika kartų didesnis.

Lyginant du pirmuosius 2007 ir 2008 metų mėnesius, imigracija Lietuvoje išaugo 52,35 proc. O įsidarbinusių užsieniečių per šiuos du mėnesius buvo 126 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį.

Daugiausia prašymų dėl leidimo dirbti Lietuvoje pateikia Baltarusijos piliečiai (38 proc.), ukrainiečiai (36 proc.) ir rusai (5 proc.).

Visose ES šalyse didžiausios imigrantų bendruomenės yra atvykėliai iš Turkijos (2,3 mln.), Maroko (1,7 mln.), Albanijos (0,8 mln.) ir Alžyro (0,6 mln.).

Dairosi į kaimynus

Specialistai tikina, kad Lietuva turėtų skatinti imigraciją iš kaimyninių, o ne iš tolimesnių šalių. Mat jų gyventojų panaši kultūra, mąstymas.

Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Laimono TalatKelpšos nuomone, Lietuvoje įdarbinti žmones iš Pakistano ar Bangladešo būtų labai sudėtinga, nes šiose šalyse Lietuva neturi diplomatinių atstovybių.

„Pirmiausia turime orientuotis į Baltarusiją ir Ukrainą.

Tuo tarpu Rusijoje taip pat yra darbo jėgos poreikis, ypač tokiose srityse kaip statybos, logistika.

Tačiau lygiai tokie patys procesai kaip Lietuvoje vyksta ir Ukrainoje bei Baltarusijoje. Tų šalių ekonomika auga po 10-12 proc. per metus. Todėl galimybė pasinaudoti darbo jėga iš šių šalių yra labai laikina“, – įsitikinęs ministerijos sekretorius.

Diplomuoti bedarbiai

L.TalatKelpšos nuomone, reikėtų skatinti jaunimą rinktis darbininkiškas specialybes.

Lietuvoje kiekvienais metais apie 78 proc. absolventų įstoja į universitetus. Ateityje nemažai jų daliai teks diplomuotų bedarbių dalia.

Daugelyje pasaulio valstybių į universitetus stoja tik ketvirtadalis absolventų, kiti renkasi profesinį mokymą.

L.TalatKelpša įsitikinęs, kad situacija darbo rinkoje pagerėtų, jeigu darbuotojai būtų vėliau išleidžiami į pensiją. Be to, moterims taip pat dažnai nesudaromos palankios darbo sąlygos.

„Statistika parodo, kad jos uždirba mažiau nei vyrai. Sulaukusios šeimos pagausėjimo moterys laikinai pasitraukia iš darbo rinkos, nes daug šeimų neturi galimybių pasisamdyti auklę“, – aiškino L.TalatKelpša.

Vilios lietuvius iš užsienio

Valdžios institucijos jau ne vienerius metus kuria planus, kaip emigrantus parvilioti atgal į Lietuvą.

„Bet žmogus, kuris Airijoje dirba statybininku, grįžęs į Lietuvą, ko gero, tikrai neis dirbti į statybas. Moteris, užsienyje dirbanti kirpėja, nebūtinai tuo pačiu užsiims ir grįžusi namo“, – svarstė L.TalatKelpša.

Jis mano, kad iš užsienio grįžusiems lietuviams reikėtų sudaryti tinkamas sąlygas investuoti svetur uždirbtus pinigus.

„Tačiau akivaizdu, kad be įsivežtinės darbo jėgos mes neišsiversime.

Kol kas nežinome valstybių, kurios būtų to išvengusios“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos sekretorius.

Trūksta vairuotojų

Bene labiausiai darbo jėgos trūkumu skundžiasi gabenimo įmonių vadovai.

Vidutiniškai vienoje Lietuvos kelių transporto įmonėje trūksta 5 vairuotojų.

Praėjusiais metais Lietuvoje trūko 6200 krovininio transporto vairuotojų.

Šios profesijos bedarbių tebuvo 13.

Šių metų pradžioje asociacijai priklausančiose įmonėse dirbo 1474 užsienio šalių vairuotojai.

Daugiausia įdarbinta vairuotojų iš Baltarusijos (60 proc.), Ukrainos (18 proc.), Lenkijos (8,4 proc.).

Tačiau vežėjai piktinasi, kad užsieniečių įdarbinimo procedūros Lietuvoje yra ilgos ir sudėtingos.

„Valdžios institucijos labai ilgai nagrinėja trečiųjų šalių piliečių prašymus laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje“, – skundėsi Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ transporto politikos ir informacijos sekretoriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Gaidytė.

Daug spragų yra užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuojančiuose įstatymuose. Pavyzdžiui, mūsų šalyje įsidarbinusiam specialistui nėra galimybės iš karto atsivežti ir savo šeimos narius.

Aistė Griškonytė, LR korespondentė

* * *

Leidimai, išduoti trečiųjų šalių piliečiams laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje

* * *

447 000

Tiek Lietuvos piliečių nuo 1990-ųjų išvyko dirbti į užsienį.

Aistė Griškonytė, LR korespondentė