Naujienos

Lietuvos verslui atviri Izraelio ir arabų šalių vartai. Taip tikina ir ambasadų atstovai, ir koją ten įkėlę Lietuvos verslininkai. Tačiau pastarieji įspėja: pradedantiesiems derėtų apsišarvuoti kantrybe. „Esant dabartinei ekonomikos padėčiai, Lietuvos verslininkams būtų pravartu pasidairyti į tolimesnes šalis, ypač tas, kurios šalies verslui yra menkai atrasti kraštai. Kitos Europos šalys jau seniai dirba su Izraeliu“, – tikino Lietuvos ambasados Izraelyje atašė Kristina Biraitė.

Lietuviai dažnai nerimauja dėl galimo nesaugumo Izraelyje, tačiau tai, pasak K.Biraitės, nepagrįsta, mat šalys, patiriančios išorinę grėsmę, yra saugesnės viduje.

„Izraelio įvaizdis neatitinka tikrovės“, – tikino ambasados atstovė.

Kad lietuviai galėtų pasinaudoti verslo galimybėmis kitokios kultūros šalyse, įsitikinęs ir Lietuvos ambasadorius Egipte, Jordanijoje, Sirijoje, Libane, Kuveite, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Saudo Arabijoje Dainius Ginutis Voveris.

„Arabai investuoja į energetiką, žemės ūkį kitose šalyse, tad kodėl Lietuvai nepasinaudojus tokiomis galimybėmis?“ – svarstė diplomatas.

Kelyje į sėkmę – kliūtys

Nors diplomatai piešia gražią perspektyvą tiek Izraelyje, tiek arabų kraštuose, su šiomis šalimis dirbantys verslininkai neslepia, kad siekiant sėkmės teko įveikti ir nesklandumų.

Informacinių technologijų įmonė „HNITBaltic“ su Izraeliu bendradarbiauja nuo 2000-ųjų. Šiam žingsniui ją paskatino aukštas IT lygis šioje šalyje. Pirmasis lietuvių partneris Izraelyje buvo kompanija „Motorola“.

Ilgainiui lietuvių bendrovės vadovas Linas Gipiškis džiaugėsi sėkme ir tuo, kad, pelnius partnerių akyse autoritetą, šie lietuvius rekomenduodavo kitoms vietos įmonėms.

Bet siekti pripažinimo buvo sunku ne tik dėl skirtingų įstatymų, bet ir dėl vietinių požiūrio į Rytų europiečius – šiems sunkiau įveikti nepatiklumo sieną.

Įprato prie klausimų

„Vietinis partneris stengėsi išspausti maksimalią naudą iš kiekvienos vizito minutės. Nuo ryto iki vakaro – darbas su klientais. Paskui vakarienė su partneriais ar šiaip žmonėmis, darančiais įtaką telekomunikacijų srityje“, – pasakojo „HNITBaltic“ Telekomunikacinių sprendimų departamento vadovas Vytautas Ramonaitis.

Ilgainiui padėtis keitėsi – lietuviai vos pasakydavo, kas jų partneriai, ir keliai atsiverdavo.

„HNITBaltic“ pradėjo bendradarbiauti su Izraelio gynybos pajėgomis, nacionaline telekomo įmone, telekomunikacijų bendrove „Tadiran“.

2004 metais lietuvių bendrovė pradėjo bendradarbiauti su arabų šalimis.

„Įvažiuodami į jas prašome, kad neantspauduotų paso. O to paprašę ir parodę pilną „priešiškų“ Izraelio vizų pasą, paprastai sulaukiame kvietimo į apklausą specialiame kabinete“, – pasakojo V.Ramonaitis.

Kolegai pritaria ir L.Gipiškis: „Jei galite, neplėtokite verslo vienu metu Izraelyje ir arabų kraštuose“.

Paklausūs lietuviški gėrimai

Daugiausia Izraelis iš užsienio įsiveža brangiųjų akmenų, metalų, mašinų bei įrenginių.

Lietuva daugiausia Izraeliui parduoda baldų – 30 proc. viso eksporto į šią šalį. Antrojoje vietoje – gyvi galvijai ir sūriai.

Ką dar Lietuvai būtų parankiausia eksportuoti į Izraelį? Pasak ambasados atašė K.Biraitės, tai galėtų būti daržovių konservai, džemai, kompotai, sausieji pusryčiai, aliejus.

Paklausūs Izraelyje galėtų būti ir pieno produktai, tarp jų ir kondensuotas pienas. Tiesa, juos derėtų tiekti į nekošerinio maisto tinklus. Medus, šokolado gaminiai, alus, putojantis vynas ir stiprieji gėrimai – taip pat tinkamas pasirinkimas eksportuoti.

Alkoholinius gėrimus į Izraelį eksportuoja Kauno bendrovė „Stumbras“.

Pažymą išduoda rabinas

Norint bendradarbiauti su Izraeliu reikia įveikti užkardas, kurios europiečiams atrodo keistos. Nepakanka susirasti partnerį.

Užsienio įmonių gamybos procesą tikrina specialų įgaliojimą turintis rabinas. Šį dokumentą turi patvirtinti Izraelio aukščiausiasis rabinatas.

Praleisti galimybę – klaida

Korupcija ir neskaidrumas, regioninis ir geopolitinis nestabilumas, biurokratija – tokios pirmosios mintys šauna verslininkams į galvą išgirdus arabų šalių pavadinimus.

Lietuvos ambasadorius arabų kraštuose G.D.Voveris neneigia, kad verslininkams kyla keblumų, bet, jo manymu, nepasinaudoti perspektyvomis turtingose arabų šalyse būtų neapdairu.

Kai Lietuvos baldų gamintojas „Nabukas“ 2007 metų pabaigoje nutarė bendradarbiauti su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE), susidūrė su aršia konkurencine kova šioje šalyje.

„Jeigu ryžtatės dirbti JAE, įsteikite ten įmonę arba susiraskite vietinį partnerį. Ir niekada su juo nesipykite. Mat ginčo atveju ne jis, o jūs turėsite trauktis iš verslo. Daug kas prarado pinigus ir susirinkę daiktus išvyko iš šalies“, – įspėjo „Nabuko“ generalinis direktorius Tomas Povilaika.

„Nabukas“ pasirinko pirmąjį kelią – įsteigė baldų gamybos bendrovę. Veiklos licencija atsiėjo 20 tūkst. litų. Darbininkams lietuviai darbdaviai moka 700- 800 litų per mėnesį, vadybininkų darbas – brangesnis.

„Norėdamas žengti žingsnį, turi duoti kyšį“, – neslėpė T.Povilaika, kad kaskart atsirasdavo vis daugiau įstaigų, kuriose tekdavo atverti piniginę.

Nors džiaugiasi sėkme, „Nabuko“ vadovas pripažįsta, kad pastaruoju metu padėtis ir JAE darosi sudėtingesnė: „Daug europiečių buvo ten investavę į nekilnojamąjį turtą, o dabar traukiasi“.

* * *

Eksportas mažėjo, importas augo

* Lietuvos eksportas į Izraelį 2008 metų pirmąjį pusmetį buvo 19,95 mln. litų. Palyginti su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas sumažėjo apie 23 proc. Lietuvos importas iš Izraelio 2008 m. 1 pusmetį buvo 44,24 mln. litų. Palyginti su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu, importas padidėjo apie 26 proc.

* 2008 m. balandžio 1 d. Izraelio tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė 18,1 mln. litų. Nors Izraelio plotas kone tris kartus mažesnis nei Lietuvos, jame gyventojų dvigubai daugiau.

* Prognozuojama, kad BVP 2009-aisiais šioje šalyje augs iki 1,8 proc., o 2008-aisiais – 3,8 proc. Minimalus atlyginimas Izraelyje 3,5 karto didesnis nei Lietuvoje.

Aida Murauskaitė, LR korespondentė