AR PAMĖGS KAUNIEČIAI KINŲ KALBĄ ("Kauno diena", 2009 m. vasario 3 d., Nr.27, p.5)
"Ma." Lietuvių kalboje tai – tik skiemuo. Kinų kalba "ma" gali reikšti mamą, arklį, kanapę ir veiksmažodį keikti – priklausys nuo to, kokia intonacija tai ištarsite. "Mokytis kinų kalbos daug įdomiau negu anglų", – įsitikinęs Julius Vaitkevičius. Jis kartu su žmona Qiaoyu Yang iš Kinijos pusantrų metų moko kinų kalbos kauniečius. Iš pirmo žvilgsnio ši kalba mums atrodo tolima, tačiau besidominčiųjų ja daugėja. Pernai gruodį Kaune viešėję trys buvę ir dabartinis užsienio reikalų ministras atkreipė dėmesį, kad aukštosios mokyklos turėtų mokyti lietuvius kinų kalbos. Jungtinėse Amerikos Valstijose ketinama kinų kalbą įtraukti į mokyklų programą. Kaune kinų kalbos galima mokytis Vytauto Didžiojo universitete ir Kinų kultūros centre.
Julius ir Qiaoyu pirmąją mokinių grupę subūrė prieš pusantrų metų. Sutuoktiniai apie kursus neskelbė viešai, o norinčiųjų ieškojo per draugus ir pažįstamus. Tada mokytis kinų kalbos panoro šeši žmonės. Kai viešąją įstaigą Kinų kultūros centras įsteigę sutuoktiniai įdėjo skelbimą spaudoje, besidominčiųjų kursais atsirado daug daugiau.
Kinų kalboje yra apie 400 skirtingų garsų. Ypač svarbu išmokti tonus, kurie šiek tiek primena lietuvių kalbos kirčius. "Užsieniečiams sunkiausia įvaldyti tonus, bet tai labai svarbu. Vėliau būna daug lengviau mokytis", – kinų kalbos subtilybes aiškino mokytojas.
Keturis mėnesius lankiusieji kursus gali išreikšti savo norus, pasakyti paprasčiausius buitinius dalykus ir išmano pagrindinių hieroglifų rašybą.
Mokyti padeda žmona
J.Vaitkevičius penkerius metus studijavo kinų kalbą ir filosofiją Nankino universitete Kinijoje. Ten susipažino ir su būsimąja žmona Qiaoyu, to paties fakulteto studente. "Kadangi buvau nusprendęs grįžti į Lietuvą, prikalbinau Qiaoyu važiuoti kartu, nors ji dar norėjo tęsti studijas Amerikoje", – atviras kalbėjo Julius.
Kinų kalbos kursų medžiagą jie rengia abu, tačiau pamokas kol kas veda tik Julius. Kauniečiams lengviau kinų kalbos subtilybes paaiškinti lietuviškai, o Qiaoyu kalba angliškai, nes dar nemoka vyro gimtosios kalbos.
Pradėję mokytis kinų kalbos, kursams sutuoktiniai nuomojo patalpas miesto centre. Dabar pamokos vyksta jų namuose. Šeima išsinuomojo didesnį butą ir viename kambaryje įrengė klasę.
J.Vaitkevičius mielai prisimena Kinijos universitete praleistą laiką. Jam kinų kalbos studijos buvo labai įdomios. Vyras stengiasi, kad ir kitiems, besimokantiems šios kalbos jo vedamuose kursuose, būtų įdomu.
Šiuo metu Julius ir Qiaoyu moko ketvirtąją grupę. Juliaus teigimu, į kursus susirenka įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonės. Jų būna aštuoni, dešimt. "Mokosi vienuolikmetis moksleivis. Vyriausiam kursų lankytojui buvo per penkiasdešimt. Visi žmonės labai skirtingi", – savo mokinius apibūdino mokytojas.
Žmonių gabumai skiriasi
J.Vaitkevičiaus nuomone, kinų kalbos mokytis ateina tvirtai motyvuoti žmonės. Vienus paskatina verslo interesai, kiti planuoja keliauti į Kiniją, treti tiesiog domisi šia šalimi. Kartais kursų lankytojai patys pageidauja išmokti vienokių ar kitokių žodžių, terminų, tačiau visi mokosi pagal bendrą programą ir vieną vadovėlį.
Julius gerai pamena vieną kursų lankytoją. "Tai buvo firmos direktorius, labai užimtas žmogus, bet labai imlus kinų kalbai", – gyrė savo mokinį J.Vaitkevičius. Kalbos mokęsis vyras buvo dviem savaitėm išvykęs į Kiniją. Tuo metu jis nebuvo paėmęs vadovėlio į rankas, tačiau grįžus paaiškėjo, kad žmogus vis tiek padarė pažangą. J.Vaitkevičius pastebėjo, kad kai kuriems žmonėms ir kelerius metus pragyvenusiems Kinijoje sunkiai sekasi įsiminti kinų kalbos subtilybes.
J.Vaitkevičius pasakojo, kad pamokos vyksta du kartus per savaitę, po pusantros valandos. Per mėnesį tai kainuoja 240 litų. Vienas kursas trunka keturis mėnesius.
"Kai kuriems tai brangu, o kai kurie žmonės sako, kad šias pamokos galėtų kainuoti ir brangiau", – užsiminė J.Vaitkevičius. Jis svarstė galimybę suburti didesnę grupę už mažesnį mokestį, tačiau kol kas šios minties neįgyvendino. Kai per pamoką galima pabendrauti su kiekvienu mokiniu, pasiekiama geresnių rezultatų. Dirbant su 15–20 žmonių grupe reikėtų vadovautis kitokia mokymo metodika.
Paulius, mokosi kinų kalbos nuo lapkričio
Akivaizdu, kad kinai išeis iš ekonominės krizės kaip nugalėtojai. Neabejoju tuo. Jeigu neklystu, kinai yra antri po anglosaksų pagal kalbos paplitimą. Žavi jų kaligrafijos menas, filosofija, kovų menas, kultūra. Nepamenu, kas yra pasakęs, kiek kalbų moki, tiek esi žmogus. Galbūt kinų kalbos mokytis paskatino ir sportinis interesas, nes mano tėvas buvo poliglotas. Keliaujant tai padeda. Mano planuose – aplankyti Kiniją ir betarpiškai susipažinti su ta kultūra, apie kurią netiesiogiai gana gerai žinau.
Vytauto Didžiojo universiteto Japonistikos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas:
Nors mums Kinija atrodo tolima šalis, Rytų Azijos regionas nuolat auga ir stiprėja. Dauguma specialistų ima šnekėti apie ateinantį Azijos amžių. Galbūt mes, gyvenantieji Lietuvoje, to dar nejaučiame, tačiau pasaulyje kinų kalbos studijos tampa vis populiaresnės. Lietuvai tai taip pat svarbu ir reikalinga. Nuo 2007 m. rudens universitete turime naują Rytų Azijos studijų programą, pagal kurią rengiami politologijos specialistai. Privalomas dalykas yra ir viena Rytų Azijos kalbų – kinų, japonų arba korėjiečių. Kinų kalba dėstoma nuo 2007 m. trims lygiais. Šiemet Rytų Azijos studijas baigs pirmieji magistrai, iš jų kinų kalbos mokėsi penki studentai. Tačiau kinų kalbos paskaitas lanko ir kitų specialybių studentai, susidomėjimas tikrai nemažas. Populiarėja ir korėjiečių kalba. Šį semestrą intensyvų šios kalbos kursą pradeda dėstyti dėstytojas iš vieno Korėjos universiteto. Kai pirmą kartą tokį kursą organizavome, buvo susirinkę 30 studentų.
Aušra Garnienė