Naujienos

10 raitelių, 40 dienų ir 2000 kilometrų – iki pat Juodosios jūros. Tokiam žygiui su žirgais, į kokį rugsėjį leisis grupė lietuvių, nesiryžta daugiau nei šešis šimtus metų – nuo Vytauto Didžiojo laikų.

Mintis raitiems Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos žvyrkeliais pasiekti Juodąją jūrą ir pakeliui įamžinti kultūrinį buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) paveldą kilo verslininkui, festivalio „Be2gether“ rengėjui Giedriui Klimkevičiui.

Jam tėvas, žinomas futbolo treneris Algirdas Klimkevičius pasakojo Ukrainoje, netoli Odesos, matęs atminimo lentą Vytautui Didžiajam.

Prieš šešis šimtus metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė plytėjo nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir buvo didžiausia Europos valstybė.

Iki šiol Lietuvoje gyva legenda, kad Vytautas Didysis viduramžiais savo žirgą girdė Juodojoje jūroje.

„Gal vieną dieną reikėtų ten nujoti ir kaip Vytautui pagirdyti arklius?“ – tada juokais pasakė 44 metų G.Klimkevičius.

Netrukus į šią idėją vyras, kuris laisvalaikiu mėgsta jodinėti, ėmė žiūrėti kur kas rimčiau: „Kodėl gi ne?“

Kelionei pasirinko žemaitukus

Bendraminčiai netruko susiburti. Jie – neprofesionalūs jojikai, bet mėgsta iššūkius ir savo atostogas bei jėgas yra pasiryžę skirti istoriniam žygiui.

Dešimt raitelių sės ant žemaitukų. Ši žirgų veislė, garsėjanti ištverme, yra viena seniausių Europoje. Apie ją žinoma nuo VI-VII a.

Keturiasdešimties dienų žygiui rengiama penkiolika žirgų iš Vilniaus, Kauno, Žemaitijos žirgynų.

Per dieną – 50 kilometrų

Vienas žygio dalyvių, Žemaitukų arklių augintojų asociacijos narys Vaidotas Digaitis, jau ruošia savo augintinius. Kas vakarą jie įveikia maždaug po penkiolika kilometrų, tačiau ilginti maršruto prieš pat žygio pradžią vyras neketina.

„Tai būtų žirgų alinimas“, – įsitikinęs 45 metų V.Digaitis.

Vytauto Didžiojo laikais raiteliai tokį atstumą įveikdavo maždaug per pusmetį, o ne per pusantro mėnesio. Šįkart keliautojai užsibrėžę per dieną nujoti vidutiniškai apie 50 kilometrų.

„Šis nuotykis ir proga nugalėti save labai vilioja. Bet kelionė labai ilga, sunkiai prognozuojama. Neaišku, ar bus karšta, ar lis. Ar išvengsime traumų? Ar nesušlubuos sveikata?

Tokiuose žygiuose net spuogas ant kojos gali viską sugriauti.

Nelengva ir tokiam ilgam laikui palikti šeimą, darbus“, – sakė V.Digaitis, jodinėjantis šešerius metus.

Jau tikrina būsimą maršrutą

Kur kas ramiau į žygį žvelgia aistringas keliautojas, Vilniaus vicemeras 54 metų Gintautas Babravičius.

Ant jo pečių gula organizaciniai žygio rūpesčiai.

„Tūkstančių įvairiausių klausimų svarstymas ir sprendimų paieška yra maloni žygio dalis, todėl tik išgirdęs kelionės idėją pasisiūliau dalyvauti.

Jau išsiuntėme du žmones tuo keliu, kuriuo vyksime, patikrinti maršruto, būsimų stovyklaviečių.

Tvarkome vizas, rūpinamės veterinarinėmis pažymomis, kurių prireiks ir Baltarusijoje, ir Ukrainoje.

Be to, valstybių sienas kirsime neįprastose vietose, todėl tam irgi reikia specialių leidimų“, – aiškino G.Babravičius.

Po aštuonių valandų jojimo kasdien vakarais raiteliai kartu su paskui visureigiais vykstančia pagalbininkų komanda įsikurs stovyklose.

Žygio rengėjai joms dairosi tokių vietų, kuriose būtų ne tik patogu žmonėms, bet ir pakankamai erdvės žirgams pasiganyti ir pailsėti.

Pakeliui – 20 istorinių objektų

Kartu su žygio dalyviais Juodosios jūros link trauks ir „Lietuvos ryto“ televizijos filmavimo grupė.

Ji kurs vaizdo dienoraštį, kuris bus pateikiamas interneto dienraščio www.lrytas.ltlankytojams, ir rinks informaciją dokumentiniam filmui apie LDK kultūrinį paveldą.

Iš pakeliui aplankytų kelių dešimčių istorinių objektų Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje filmo kūrėjai įamžins dvidešimt pačių svarbiausių.

„Vieni objektai, pavyzdžiui, Krėvos pilis, visiškai sugriuvę, o kiti atstatyti – kaip Lucko pilis Ukrainoje.

Užfiksuoti istoriją ir atskleisti ją žmonėms – vienas svarbiausių šio žygio tikslų.

LDK istorijos daugybė žmonių mokėsi iš sovietinių vadovėlių, kur ji buvo traktuojama savaip. Atversime nepažintą istorijos puslapį“, – tikisi G.Klimkevičius.

Reikšmingose LDK vietose žygio dalyviai susitiks su istorikais, kultūros paveldo saugotojais, valdžios atstovais.

Viduramžių dvasią kelionės metu kurs ne tik dulkėti žvyro keliai, kuriais drieksis maršrutas.

Žirgai bus su kamanomis, kaip ir jų protėviai LDK laikais.

Raitelius lydės skalikai

Raiteliai greičiausiai vilkės istoriją menančius ir joti patogius kostiumus, atkurtus pagal 1972 metais Lietuvos kino studijoje sukurto istorinio vaidybinio filmo „Herkus Mantas“ personažų aprangą.

Kaip senais laikais, iki Juodosios jūros raitelius lydės ir Lietuvos skalikai.

Startui – reikšminga data

Iš Trakų, senosios Lietuvos sostinės, žygio „2000 kilometrų istorijos“ dalyviai pajudės rugsėjo 8 dieną.

Ši data pasirinkta neatsitiktinai – tą pačią dieną 1430 metais Lucke Vytautas Didysis turėjo būti karūnuotas, tačiau iš Romos vežamą karūną sulaikė lenkų didikai.

Milda ZVARSKYTĖ, LR korespondentė