Naujienos

Europos Komisija (EK) parengė Baltijos regiono strategiją, kuria siekiama sutelkti aštuonių prie Baltijos jūros esančių ES šalių pastangas įgyvendinant aplinkosaugos, energetikos ir transporto projektus. Kaip EK parengta strategija gali padėti didinti Baltijos regiono šalių konkurencingumą, skatinti jų ekonomikos plėtrą? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku.

- EK žada, kad Baltijos regiono strategija skatins Baltijos jūros skalaujamų šalių ūkio augimą. Bet neduoda tam nė vieno papildomo lito. Kaip tai pavyks pasiekti?

- Baltijos regiono strategija numato esmines kryptis, kaip efektyviau panaudoti tiek ES, tiek šalių nacionalines lėšas. Regiono problemas lengviau spręsti ne pavieniui, o sutelkus visų valstybių išteklius.

Nuo šių metų liepos 1-osios Lietuva pirmininkaus Baltijos jūros valstybių tarybai. Ši organizacija siekia mažinti takoskyrą tarp Rytų regiono ir Vakaruose esančių šalių. Dar vienas tikslas – palengvinti dialogą su Rusija.

Baltijos jūros šalys pirmiausia telkia savo politines pastangas. Bet dar reikia galvoti ir kaip kuo efektyviau panaudoti regiono gerovei finansinius išteklius.

Tai ir numato Baltijos regiono strategija.

- Ar iki šiol Baltijos šalys nieko panašaus nedarė?

- Ši strategija – pirmoji tokio pobūdžio EK iniciatyva. Numatomos kelios sritys, kurių pažanga padės visam regiono ūkio lokomotyvui greičiau judėti.

Tai aplinkosauga, transportas ir energetika.

- Bet galbūt per krizę pirmiausia reikėtų pasirūpinti tomis sritimis, kurios duoda greitą ekonominį efektą?

- Aplinkosauga vienija Baltijos regiono šalis. Todėl natūralu, kad jai skiriamas prioritetinis dėmesys.

Bet Lietuvai ne mažiau svarbios ir kitos sritys – ypač transportas, energetika. Šie sektoriai jokiu būdu nėra nustumti į aplinkosaugos šešėlį. Baltijos regiono projektams ES skiria daugiau kaip 50 mlrd. eurų.

Kartu su Švedija ir Danija, įtraukdami Rusiją, kuriame vadinamąjį žaliąjį Rytų ir Vakarų transporto koridorių. Tai susietas su aplinkosauga projektas. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kuo daugiau krovinių gabenti ne keliais, o geležinkeliu.

Dabar, kai Švedija perima pirmininkavimą ES, tikimės, kad Baltijos regiono strategija bus patvirtinta ir padės stiprinti regiono konkurencines galias.

- Kaip ši strategija gali padidinti regiono šalių konkurencingumą?

- Konkurencingumui itin svarbu energetika ir transportas.

Kuo geriau išplėtoti šie sektoriai, tuo regionas patrauklesnis investuotojams.

Mūsų šalis bus atsakinga už Baltijos regiono strategijoje numatytus transporto projektus.

- Kodėl Lietuvai patikėta koordinuoti transportą?

- Mes patys to siekėme. Norime Lietuvą pristatyti kaip Baltijos regiono transporto centrą, tapti Baltijos jūros žiedą vienijančia ašimi.

Šių metų spalį Vilniuje įvyks pirmasis ES ir Azijos transporto ministrų susitikimas.

Lietuvos partnerės rengiant šį susitikimą yra Švedija ir Vokietija bei Kinija ir Vietnamas.

Šalia Kauno bus įkurtas logistikos centras, jungsiantis Rytų ir Vakarų transporto koridorius. Ten numatyta infrastruktūra, kuri leis perkelti vagonus iš rusiškos geležinkelių vėžės į europietišką ir atvirkščiai.

Mums ypač svarbus „Rail Baltica“ projektas, kuris leis įgyvendinti seną svajonę, kad pagaliau traukiniu į Varšuvą galėsime nuvykti greičiau nei lėktuvu nuskristi į Čikagą.

- Ar iki 2013 metų, kai baigsis dabartinis ES struktūrinių fondų panaudojimo laikotarpis, jau bus nutiestas europinių vėžių geležinkelis nuo Talino iki Varšuvos?

- Baigti šio projekto nespėsime. Svarbu, kad transporto projektai būtų tęsiami ir skiriama lėšų naujam laikotarpiui. Baltijos regiono strategija mums padės derėtis dėl ES paramos 2014-2020 metams.

Ši strategija paspartins ir „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą, nes garantuos, kad iš ES struktūrinių fondų jam bus laiku skiriama pinigų.

Valdas Bartasevičius