Naujienos

Per pastarąjį dešimtmetį į įvairias užsienio šalis užsidirbti pragyvenimui išvyko nemažai mūsų tautiečių. Tačiau ne kiekvienoje valstybėje veikia lietuvių bendruomenės. O štai Airijoje apsistoję mūsų šalies žmonės turi oficialiai įregistruotą bendruomenę ir kiekvienais metais, padedami vietos gyventojų, organizuoja milžinišką šventę, skirtą Felikso Vaitkaus skrydžiui per Atlantą paminėti. Rašėme, kad rugsėjo mėnesį tokiame renginyje dalyvavo Jonavos savivaldybės delegacija, Vietos veiklos grupės būrys ir ansamblis “Aisva”

Trauka sugrįžti

Sąskrydis organizuojamas  Ballinrobe, turinčiame per du tūkstančius gyventojų, kur šiuo metu įsikūrę ir 13 jonaviečių. Dalia Jasilionienė, septyniolika metų buvusi “Pakalnutės” vaikų lopšelio-darželio pedagoge, prisipažino neketinusi vykti į užsienį. “Kaimynė, gyvenusi Airijoje, paprašė atvežti jai vaikus. O kai nuvežiau, ir pati pasilikau. Šiuo metu dirbu senelių namuose, esu Felikso Vaitkaus lituanistinės mokyklos direktore, dėstau lietuvių kalbą, - pasakojo jonavietė. - Čia sutikau Mirandą Jankauskienę, Rasą Tumėnaitę. Visos jautėme nostalgiją Lietuvai, tad ir nutarėme burtis į bendruomenę, kad galėtume organizuoti susitikimus su kitais iš Lietuvos atvykusiais tautiečiais. O Felikso Vaitkaus nusileidimo Airijos žemėje sukaktis - geriausia proga susibėgti visiems į būrį”, - pasakojo Dalia. - “Darbo turiu labai daug. Kartais atsikvėpti telieka viena kita valandėlė. Per mėnesį uždirbu du tūkstančius eurų, buto nuomai atseikėju keturis šimtus eurų, privalau sumokėti mokesčius, turiu automobilį. Jaučiu trauką sugrįžti į Lietuvą. Man tėviškės jokia kita šalis neatstos. Jeigu būčiau tikra, kad grįžusi rasiu darbą, neabejodama skrisčiau į Jonavą”, - sakė D.Jasilionienė.

Tarsi sielos atgaiva

R.Tumėnaitė lietuvių delegaciją pasitiko prie didžiulės palapinės, kurioje šurmuliavo bendruomenės šventė.

“Susipažinau su brazilų tautybės mokytoju - ištekėjau už jo. Dabar esu Rasa Tumėnaitė de Silva. Kol kas į Lietuvą nesiruošiu - pirmiausia privalau pabučiuoti savo anytą ir uošvį Brazilijoje. Netoliese nuomoju namuką. Jeigu norėsite kavos ar pailsėti, ateikite - raktas po kilimėliu”, - smagiai pasakojo jonavietė iš Kosmonautų gatvės. Šiuo metu ji dirba vienoje draudimo kompanijoje, dalyvauja seminaruose, yra viena aktyviausių lietuvių bendruomenės narių. Anot jos, Ballinrobe gyvenantys vietos gyventojai su lietuviais bendrauja labai maloniai, siūlo savo pagalbą, vadina vardais, elgiasi kaip su vienos šeimos nariais.

M.Jankauskienė teigė, kad toks masinis susibūrimas primena nedidelę Lietuvos respubliką ir leidžia prisiliesti prie to gyvenimo ritmo, kokį emigrantai jautė savoje šalyje. “Mums tokia sueiga tarsi dvasios atgaiva - bendraujame, dalijamės įspūdžiais, susipažįstame. Susitinkame senų pažįstamų. Šit ir šiemet atvyko koncertuoti ne tik “Aisva” iš Jonavos, bet ir Jungėnų kaimo kapela. O bendra vakaronė sukvietė į būrį ir airius, ir lietuvaičius”, - teigė Miranda.

Drauge - garbūs svečiai

Lietuvių bendruomenės nariams sveikinimo telegramas atsiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Visas tris dienas renginyje dalyvavo ir su lietuvaičiais bendravo Užsienio reikalų departamento direktorius Arvydas Daunoravičius. “Ačiū, kad, gyvendami Airijoje, palaikote lietuviškas tradicijas, nepamirštate papročių, saugote gimtąją kalbą, to mokote mažuosius šeimų narius”, - kalbėjo svečias iš Dublino.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Airijoje Vidmanto Purlio, reikia tik pasidžiaugti, kad lietuviai garsina savo šalies vardą užsienyje, sugeba surengti tokias dideles ir įdomias šventes, juolab sukviesti daugybę tautiečių iš visų Airijos apskričių. “Manau, kad daugelis lietuvių emigracijos kelią pasirinko dėl nelengvų ekonominių sąlygų. Bet reikia viltis, kad, atsigavus ekonomikai, daugelis jų sugrįš į gimtinę”, - samprotavo ambasadorius.

Aistringos kalbos

Sąskrydyje teko pabendrauti su Jonavos statybininkų mokyklos auklėtiniu Linu, kuris įsikūręs Dubline su šeima. “Šiuo metu gyvename iš pašalpų, nes įmonė, kurioje dirbau, nutraukė veiklą. Tačiau gaunamos paramos pragyventi pakanka”, - teigė vaikinas. Socialinę pašalpą gauna kiekvienas emigrantas, Airijoje legaliai atidirbęs vienerius metus.

“Ugningą” kalbą renginyje pasakė Remigijus iš Jonavos. “Mes atvykome čia ne todėl, kad vilioja svetimas kraštas. Mes norėjome, kad vaikai galėtų valgyti ne sausą duoną, bet užkąstų ir dešros”, - aistringai kalbėjo vyriškis.

Jonavietis Gintautas Gudonavičius, su žmona Laimute gyvenantis šalies sostinėje, susirinkusiesiems padovanojo savo sukurtą “Emigrantų himną”.

Ballinrobe meras Maiklas Burke, kiti vietos valdžios atstovai teigė visada padėsią emigrantams iš Lietuvos, palaikysią juos ir moraliai, ir materialiai. “Šiandien pas mus vieši gausi svečių delegacija iš Jonavos. Tai džiugina ir dar labiau stiprina lietuvaičių ir vietos gyventojų bičiulystę”, - pripažino M. Burke.

Apie tris dienas trukusią Airijos lietuvių bendruomenės šventę galima pasakoti dar labai daug. Tačiau stebina tai, kad Lietuvoje pamirštas F. Vaitkaus žygdarbis. Dokumentinį filmą “Vienas per Atlantą prieš 75-erius metus”, kurį sukūrė Jonas Čepas ir Stasys Dargis, pamatėme bendruomenės šventės metu Ballinrobe.

Pakartojo S.Dariaus ir S.Girėno skrydį

Prieš 75-erius metus F.Vaitkus vienviečiu lėktuvu “Lituanika II” perskrido Atlantą, tarsi pakartodamas tragiškai pasibaigusį Stepo Dariaus ir Stasio Girėno skrydį 1933-iaisiais. 1935 m. rugsėjo 21 d. 6 val. 45 min. iš Niujoroko “Floyd Bennet Fiefd” oro uosto drąsus lietuvis “Lituanika II” lėktuvu pakilo skrydžiui į Laikinąją sostinę. Jis turėjo įveikti 7207 kilometrų atstumą ir nusileisti Kaune, Aleksote. Tačiau vienvietis lėktuvas pateko į ištisinę debesų zoną. Pilotas 17,5 valandos skrido per lietų ir šlapdribą, vadovaudamasis tik prietaisų rodmenimis. Išniręs iš debesų, F. Vaitkus pamatė Airijos krantus. Pastebėjęs sutrikusį benzino siurblio darbą, suprato, kad likusio kuro iki Kauno neužteks. Tad, nusižiūrėjęs atvirą lauką Ballinrobo rajone, nusprendė nusileisti ir sutvarkyti gedimus. Tačiau leidžiantis dešinysis sparnas užkabino žemę, lėktuvą ėmė sukti. Nuo smūgio nulūžo sparno galas, buvo palaužta važiuoklė ir propeleris. “Gailiuosi šiandien sugadinti tamstų ūpą, bet turėjau priverstinai nutūpti Ballinrobe, Airijoje, ir sugadinau Lituaniką antrąją. Aš buvau tiek laimingas, kad nebuvau sužeistas. Linkėjimų. Feliksas Vaitkus”, - rašė drąsuolis, per 21 val. 30 min. nuskridęs 5100 kilometrų, telegramoje Kauno aeroklubui. Nusileidimo vietoje airiai pastatė simbolinį ženklą lietuviui atminti, o ateityje ketina jo atminimą įamžinti dideliu paminklu.

Irena NAGULEVIČIENĖ