*alt_site_homepage_image*
lt

Naujienos

RSS

AFGANISTANE YRA VIETOS IR LIETUVIŲ VERSLUI ("Lietuvos rytas", 2010 m. rugpjūčio 7 d., Nr. 177 (5941), 15 psl.)

Afganistanas – Lietuvos verslininkams dar menkai pažįstamas kraštas. Tačiau čia yra neblogų galimybių užsidirbti. Statybų pramonė, žemės ūkis, maisto produktų eksportas, informacinių technologijų plėtra. Visos šios sritys laukia užsieniečių.

V.Sutkus: „Jei lietuviai dirba Nigerijoje, galėtų dirbti ir Afganistane.“ Nuotr. iš asmeninio albumoViešėdamas Afganistane, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus į šią šalį žvalgėsi ne kaip turistas.

Galimybės plėtoti verslą lietuviams dar menkai pažįstamoje šalyje – toks buvo pagrindinis LVK vadovo tikslas.

„Jei lietuviai gali imtis verslo Nigerijoje, tai tikrai gali ir Afganistane”, – nė nedvejojo V.Sutkus.

Pasak jo, būtų neapdairu nepasinaudoti galimybe užsidirbti šioje Azijos valstybėje, juolab kad JAV, Europos Sąjungos ir kitos šalys Afganistanui atstatyti skiria milijardus dolerių.

 

 

– Lietuvos verslininkus dažniausiai baido tai, kad šioje šalyje nesaugu. Kaip jūs pats jautėtės Afganistane?

– Į Afganistaną žiūrėjau ne tiktai verslininko, bet ir tiesiog žmogaus akimis.

Tai šalis, kurioje yra ne tik juoda ar balta spalvos, tai – margaspalvė valstybė. Jos ūkis nestovi vietoje, yra nuolat plėtojamas.

Skridau į konferenciją, kurioje buvo pristatomas Goro provincijos atkūrimo planas, bet mūsų delegacija vien dalyvavimu joje neapsiribojo. Lankėmės ir sostinėje Kabule, ir kaimuose.

Afganistanas Lietuvai mažai pažįstamas, ši šalis labiau žinoma neigiamu aspektu – kad ten nesaugu, vyksta karas, ramybę drumsčia terorizmas.

Aš Afganistane dairiausi galimybių Lietuvos verslininkams.

Žinoma, Kabule ir kitur šalyje kyla incidentų. Tačiau ten verda ir kitoks gyvenimas – miestas pilnas žmonių ir automobilių. Yra ir ypatingo saugumo zona, kurioje įsikūrusios užsienio valstybių ambasados, įvairios tarptautinės organizacijos.

Mačiau ten ir spygliuotų tvorų, ir betoninių sienų, ir smėlio maišų užtvarų, šarvuočių, apsaugos postų. Vos nuskridus mus pasitiko šarvuoti visureigiai, buvo išdalytos apsauginės liemenės, šalmai.

Žinoma, saugumo nereikia pamiršti, rizikos yra, tačiau jos absoliutinti nereikėtų.

Ar pasidomėjote, kaip Afganistane sekasi kitų užsienio šalių bendrovėms?

– Daugiausia šioje šalyje amerikiečių bendrovių. Tačiau dirba ir vokiečiai, prancūzai, kiti europiečiai. Ten įsikuria įmonių padaliniai, juose dirba užsieniečiai.

Konkursai, kuriuos skelbia amerikiečiai ar ES, yra puiki niša ir Lietuvos bendrovėms. Tarkim, statybos įmonėms. Pavyzdžiui, Kabule ketinama statyti naują rajoną. Kalbama apie 1–2 mlrd. dolerių investicijas į jį.

Į Afganistaną nebūtina vežtis mūrininkų ar tinkuotojų, ten pakankamai darbo jėgos, o ir nedarbo lygis labai aukštas.

O infrastruktūra ten išplėtota – teko matyti ne vieną aikštelę, kurioje stovi šiuolaikinė Vakaruose gaminta statybos įranga. Statybos įmonės gali ją nuomotis.

– Ką lietuviai galėtų eksportuoti į Afganistaną?

– Į Afganistaną galima vežti maisto produktus. Afganistanas – šalis, kurios žemės ūkis menkai išvystytas, tad ten kyla problemų dėl maisto.

Girdėjau, kad vienas afganistanietis kasdien suvalgo po 5 kiaušinius.

Vievio paukštynas jau užmezgė kontaktus. Paklausūs ten būtų ir pieno produktai.

Juk vien karių šalyje yra apie 150 tūkstančių. Vieno jų maistui kasdien skiriama apie 30 eurų. Karių maitinimas – taip pat puiki veiklos niša.

Afganistane surastų, ką veikti, ir Lietuvos informacinių technologijų specialistai.

Ar lietuviams verslininkams įsitvirtinti Afganistane padėtų tai, kad čia yra Lietuvos misija?

– Be abejonės. Lietuvos misija Afganistane yra Goro provincijos plėtros koordinatorė.

Vietiniai džiaugiasi Lietuvos lėšomis pastatyta hidroelektrine, kuri elektros energija aprūpina kelių kaimų gyventojus.

Lietuviai Goro provincijoje taip pat rūpinasi šulinių kasimu, kad miesteliai turėtų vandens. Gyvenimas ten išties vargingas.

Ar teko bendrauti su vietos verslininkais?

Ką jie siūlo kolegoms iš Lietuvos?

– Dalyvavau susitikime su vietos verslininkais. Manau, mums bendradarbiauti su jais tiesiogiai būtų sudėtinga.

Skiriasi mūsų ir jų požiūriai, tradicijos.

Diskutavome, ką lietuviai galėtų tiekti Afganistanui. Jie siūlė pirma ko nors atvežti, o tada jau galėtų pasakyti, ar to jiems reikia.

Sunku būtų ir dėl kalbos. Vertėjo į anglų kalbą darbas ten labai vertinamas. Tačiau ten, kur reikalus tvarko amerikiečiai arba europiečiai, jokių nesklandumų nekyla.

Šalis laukia investicijų

Afganistane gyvena 29,9 mln. žmonių, iš jų 13,5 mln. – moterys. Kabule gyvena 4,1 mln. žmonių.

Šalis užima 652 tūkst. kv. km, ją sudaro 34 provincijos.

Kaimuose įsikūrę beveik 80 proc. šalies gyventojų.

Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui: 800 JAV dolerių (219-a vieta pasaulyje).

2005-aisiais Afganistane veikė 2 tūkst. registruotų verslo įmonių, dabar – apie 11 tūkstančių.

Afganistanas eksportuoja vaisius, riešutus, kilimus, vilną, medvilnę, kailius, o įsiveža maisto produktų, tekstilės gaminių, naftos produktų.

Šaltinis: Afganistano investicijų skatinimo agentūra

 

Aida MURAUSKAITĖ LR korespondentė